Lietuvoje viešintis svarbus politikas pripažino Europos klaidas, bet pabrėžė: V. Putinui perduota aiški žinia

„Nenorime būti atsakingi už tai, kad Europos pinigai patektų į Putino karo biudžetą“, – tvirtina Europos Parlamento (EP) vicepirmininkas Othmaras Karas, pabrėždamas, kad karas Ukrainoje tik pagreitino Europos siekį išsivaduoti iš Rusijos energetinių išteklių priklausomybės. O.Karo teigimu, tokios pasaulio ir Europos reakcijos Vladimiras Putinas tikrai nesitikėjo, tačiau pripažįsta, kad namų darbų likę dar nemažai.

 Othmar Karas.<br> Lrytas.lt koliažas
 Othmar Karas.<br> Lrytas.lt koliažas
Europos Sąjunga<br>SIPA Press/Scanpix nuotr.
Europos Sąjunga<br>SIPA Press/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Othmar Karas.<br> Scanpix nuotr.
 Othmar Karas.<br> Scanpix nuotr.
Europos Sąjunga (ES)<br>AP/Scanpix nuotr.
Europos Sąjunga (ES)<br>AP/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
U. Von der Leyen<br>AFP/Scanpix nuotr.
U. Von der Leyen<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Apr 14, 2022, 6:19 PM, atnaujinta Apr 15, 2022, 8:27 AM

Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

Įvertino Ukrainos šansus įstoti į ES

Paklaustas, ar teisinga, jog Ukraina už savo norą tapti Europos Sąjungos nare moka taip brangiai, kai prorusiškų pažiūrų prezidento valdoma Vengrija jos nare jau yra, O.Karas pabrėžė, kad Ukraina europinę perspektyvą tikrai turi.

„Visi 5 sankcijų Rusijai paketai yra vieningai priimti visų ES šalių. Svarbu, kad Europos Sąjunga veikia vieningai. Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen vizito Kijeve metu pasiuntė prezidentui V.Zelenskiui labai aiškų signalą – Ukraina, jos piliečiai, visi ukrainiečiai yra europiečiai, Ukraina yra Europos dalis. Akivaizdu, kad Ukraina turi europinę perspektyvą“, – teigė EP vicepirmininkas.

Visgi jis pridūrė, kad jokia šalis per naktį Europos Sąjungos nare tapti negali.

„Mes žinome, kad europinę perspektyvą tapti kandidate galime suteikti greitai. Priminsiu mano šalies, Austrijos, kelią į ES. 1989 metais Austrija pasiprašė į ES, 1994 metais subūrė šalyje daugumą šiam tikslui, o 1995 įstojo.

Pradėkime nuo kandidato statuso – nuo jo prasideda stojimo procesas. Prasideda ir parama pasiruošti tapti kandidate. ES yra teisinė ir vertybinė bendrija – abi pusės turi įvykdyti įsipareigojimus. Negaliu dabar pasakyti, kiek laiko truks procesas, nes nežinau, kiek laiko truks karas. Galiu pasakyti, kad ES noras yra kuo greičiau suteikti Ukrainai kandidato statusą“, – kalbėjo O.Karas.

Pasak Europos Parlamento vicepirmininko, V.Putinui buvo netikėta tiek pasaulio reakcija į jo veiksmus, tiek ir pats Ukrainos pasipriešinimas, tačiau namų darbų Europai dar liko nemažai.

„Putinas tikrai nesitikėjo tokių stiprių ES, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos sankcijų. Taip pat dedamos didžiulės pastangos padėti pabėgėliams – šiandien lankiausi pabėgėlių centre Vilniuje, vakar aplankiau pabėgėlių centrą Rygoje. Esu sujaudintas to, ką mačiau. Be abejo, yra dalykų, kur galėtume būti dar geresni, pasimokyti iš klaidų, bet ES pirmą kartą savo istorijoje skyrė pinigų padėti Ukrainai įsigyti ginklų.

ES nariai tiekia ginklus, taip pat ir sunkiuosius. Taip, mums dar reikia išsivaduoti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šis karas yra ne tik prieš Ukrainą – tai išpuolis prieš visos Europos liberalią demokratiją“, – teigė O.Karas.

Tokio brutalumo nesitikėjo niekas

Europos diplomatijos vadovas J.Borrelis pripažino, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijai už energijos išteklius jau sumokėta 35 mlrd. eurų. Tuo metu Ukrainai ES skyrė maždaug 3 mlrd. eurų paramą. Europos Parlamento vicepirmininko manymu, priklausomybę nuo Rusijos išteklių tikslinga mažinti palaipsniui.

„Žinau šiuos skaičius. Žmonės nori, kad karas baigtųsi kuo greičiau. Taip, kai kuriose ES šalyse už energijos išteklius sumokama apie 1 mlrd. eurų kasdien. Austrijoje, pavyzdžiui, 80 proc. suvartojamų dujų ateina iš Rusijos. Iš jų 40 proc. – buitiniams vartotojams, 40 proc. – pramonei.

Kitas pavyzdys: Baltijos šalys nuo balandžio 1-osios atsisakė rusiškos energijos importo. Mūsų tikslas priklausomybę palaipsniui sumažinti iki nulio. Nenorime būti atsakingi už tai, kad Europos pinigai patektų į Putino karo biudžetą“, – tvirtino politikas.

Paprašytas pakomentuoti, kaip taip atsitiko, kad po 2008 metų Rusijos invazijos į Gruziją, po 2014-2015 metų invazijos į Rytų Ukrainą ir Krymą, po Sirijos karo, Vakarai nemažino savo priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių ir skubotai tai daro tik dabar, O.Karas pripažino, jog tai visgi buvo klaida.

„Tai buvo ne tik užsienio, saugumo politikos klaida – tai buvo ir ekonominė bei ekologinė klaida. ES vyko intensyvi diskusija dėl „Nord Stream 2“, „Nord Stream 1“. Europos Parlamente nuolat kėlėme nepriklausomybės nuo išteklių klausimus. Problema buvo, kad buvo labai daug ekonominių priklausomybių.

Energetikos politika yra valstybių narių kompetencija. Bet dar iki karo esame priėmę sprendimus išsivaduoti iš šių priklausomybių ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos, investuoti į žalią ateities energetiką, pastatų renovaciją, mažiau taršius automobilius. Karas visa tai pagreitino. Bet čia turime sverti ir neigiamas ekonomines pasekmes mūsų visuomenėms, tos pasekmės skirtingos skirtingose ES šalyse“, – kalbėjo EP vicepirmininkas.

Paklaustas, kodėl nuo šio karo V.Putino nesulaikė nei Europos Sąjungos institucijos, nei NATO, jis svarstė, jog niekas nesitikėjo tokio šiurkštaus visų įmanomų įsipareigojimų sulaužymo.

„Šis karas turi savo vardą ir veidą – šio karo vardas yra Vladimiras Putinas. Ir Vakarai, ir Rusija savo laiku prisidėjo, kad subyrėtų SSRS, atsirastų nepriklausomos valstybės – Baltijos šalys, Gruzija, Ukraina, kitos valstybės. NATO, ES plėtra vyko ir su Rusijos žinia: Budapešto memorandumas, Paryžiaus chartija, Rusijos įstojimas į Europos tarybą – visa tai kūrė pagrindą bendradarbiauti.

Niekas nesitikėjo, kad Putinas visas pasirašytas sutartis ir įsipareigojimus sulaužys. Niekas netikėjo, kad viskas, dėl ko buvo susitarta, bus grubiai Ukrainoje sutrypta. Mes padarėme skubias išvadas ir dabar veikiame greitai ir ryžtingai. Taip gimė sankcijos, kurių nėra buvę ES istorijoje“, – sakė O.Karas.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris neseniai ir pats Maskvoje susitiko su V.Putinu. Pasak politiko, kol kas tikrai nepanašu, kad Rusija atsitrauks, o tai skatina imtis dar daugiau priemonių ir spausti režimą sudėti ginklus.

„Esu tikras, kad visuomet yra prasmė kalbėtis. Mes ne tik kalbamės, mes ir veikiame. <...> Šis vizitas buvo suderintas su prezidentu Zelenskiu, pas kurį Austrijos kancleris lankėsi iki kelionės į Maskvą. Manau, kad kancleris, suderinęs su partneriais, nuvežė į Maskvą žinią, kad mes nesitraukiame. Jis pats jau pasakė, kad susitikimas buvo kietas ir atviras, bet nuviliantis, nes nepanašu, kad Putinas atsitrauktų. Reiškia, kad mes turime tęsti savo sankcijų politiką Rusijai ir pagalbą Ukrainai, kol Putinas sudės ginklus ir pasitrauks“, – pabrėžė jis.

EP vicepirmininkas pripažįsta, kad daugiau reikia padaryti ir dėl visos Europos saugumo.

„Būkim atviri: 80 proc. NATO galios yra šalyse, kurios nepriklauso ES. Mums Europoje reikia skirti daugiau pastangų savo saugumui. Yra gėda, kad ES šalių kariuomenės ne visada dera tarpusavyje. Mes pasirengę daugiau investuoti, bet labiausiai reikia daugiau bendradarbiauti. Turime sukurti bendrą europinį greito reagavimo junginį, bendrus sprendimų mechanizmus. Kaip tai vadinsis – ne taip svarbu“, – tikino O.Karas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.