Vyksta kovoti su „neracionalumo liga“
Į Kijevą padėti Ukrainos pacientams penktadienį išvyksta 24 medikai iš visos Lietuvos. Apie 12 valandą pirmieji specialistai paliko Vilnių, prie jų bendražygiai prisijungs ir Kaune. Kol kas iškeliauja dvi komandos, kekvienoje yra po keturis gydytojus ir aštuonis slaugytojus.
Planuojama, kad kariaujančioje šalyje jie dirbs dvi savaites.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išlydėdamas gydytojus kalbėjo, jog lietuviai vyksta kovoti ne šiaip su paprasta, o su neracionalumo liga.
„Gaila, kad visas didžiąsias pandemijas pasaulyje lydi ir karai – taip buvo prieš šimtą metų, kai Ispaniškasis gripas turėjo kartu ir Pirmąjį Pasaulinį karą. Šiuo metu mes matome kažką labai panašaus. <...> Vykstame į Kijevą – į daugelį Kijevo ligoninių, jei reikės, vėliau mūsų misijos plėsis ir į Odesos apskritį. Turime ir savo draugų ligoninėse“, – pranešė ministras.
Pasak jo, medikai pasiryžę kovoti su žmonijoje siaučiančiu „agresijos virusu“.
„Mūsų komanda vyksta ne tik gydyti, bet ir kovoti su tuo agresijos virusu – mes beveik dvejus metus kovojame su koronavirusu, bet matome, kiek per 50 dienų gali padaryti agresijos virusas. Tikiu, kad mūsų medikai padės kurti naują Ukrainą, kurios su didžiuliu optimizmu Ukrainos žmonės ir pacientai laukia“, – vylėsi A.Dulkys.
Išlydėti specialistų atvyko ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta.
„Norėčiau pasakyti didelį „ačiū“ kiekvienam gydytojui už drąsų sprendimą vykti į Ukrainą ir mums padėti. Kiekvieno žmogaus gyvybė mums visiems yra svarbiausia vertybė, ir tikiu, kad tai, ką daro ukrainiečiai, kaip jie kovoja prieš Rusiją, jie saugo gyvybes milijonams europiečių ir garantuoja saugumą ir stabilumą kiekvienam.
Bet kiekvieno mediko misija yra išgelbėti gyvybes tiesiogiai. <...> Noriu padėkoti už šį drąsų sprendimą ir atsidavimą, kad vyksite į Kijevą ir išsaugosite ukrainiečių gyvybes“, – kalbėjo ambasadorius.
Nedvejojo nei akimirkos
Portalo lrytas.lt kalbinti medikai vieningai teigė, kad dėl savo sprendimo nesuabejojo nei vienas.
„Jausmas nuo tada, kai aš apsisprendžiau, iki dabar, šiek tiek kitoks. Kai apsisprendžiau, sekė susitaikymas su tuo sprendimu, buvo sunkesnių dienų, buvo ir lengvesnių, buvo nerimo. Dabar turėjom pakankamai laiko susigyventi su ta mintimi, pasiruošti. Šiandien meluočiau, jei sakyčiau, kad nejaučiu nerimo, bet tai yra sveikas nerimas.
Džiaugiuosi, kad jis neužgožia mano šalto proto ir noro padėti Ukrainai“, – sakė Santaros klinikų intensyviosios terapijos slaugytoja Onė Bartkienė.
Moteris teigė, kad į karo zoną vyksta pirmą kartą – medikai turėjo praeiti ir kariuomenės organizuojamus mokymus.
„Gavome naudingų patarimų, ką daryti evakuacijos atveju, kaip slėptis, kaip prisidengti, ieškoti slėptuvės“ – vardijo ji.
Slaugytoja džiaugėsi, kad nuo šio sprendimo jos atkalbėti niekas nebandė, o tai padėjo jai kur kas geriau susikoncentuoti.
„Nei vienas man artimas žmogus manęs nebandė atkalbėti. Nors pergyvena, bet jie tai išgyvena savyje, nesunkina man situacijos ir nerodo, kad pergyvena. Jie tiesiog palaiko, linki stiprybės. Visiems pažadėjau, kad tikrai sugrįšiu sveika ir gyva“, – teigė medikė.
Sūnėną ant rankų laikydamas Klaipėdos universitetinės ligoninės slaugytojas Julius Marcinkevičius prisipažino, kad perkalbėti jį bandė nebent kolegos, tačiau pats savo sprendimo tikrai nesigaili.
„Geros emocijos, esu nusiteikęs darbui. Tikiuosi būti naudingas – tai ir svarbiausia. Jokių perkalbėjimų iš artimųjų nebuvo, gal daugiau jų buvo iš kolegų darbe. Man net nebuvo antros dvejonės“, – teigė slaugytojas.
Kembridžo universiteto ligoninės ir Santaros klinikų anesteziologas-reanimatologas Rokas Tamašauskas sakė, kad į Ukrainą išvyksta vedinas pačių geriausių jausmų.
„Vykstu padėti šaliai, kuri kariauja teisingą karą, kuri yra užpulta agresyvios kaimynės, kuri kvestionuoja tiek tos šalies teisę į egzistavimą, tiek jos teisę į istoriją, jų pačių pasirinkimus. Jaučiu, kad tokiu būdu ginsiu ir europines vertybes, kuriomis tikiu, ir tikime dauguma iš mūsų“, – kalbėjo medikas.
R.Tamašauskas taip pat teigė, kad sprendimą prisijungti prie komandos priėmė labai greitai.
„Emocinis pasiruošimas vyksta iki šiol, nes yra daug nerimo, daug nežinios. Bet gelbsti tai, kad susipažinome su kitais puikiais žmonėmis, savanoriais, palaikome vienas kitą, mokomės vieni iš kitų.
Esame pakankamai geri savo darbo profesionalai, tai manau, kad mūsų, kaip medikų, viena iš savybių apskritai yra aktyvumas, prisitaikyti prie situacijos ir mokėti joje išgyventi. Manau, kad tikrai esame pasiruošę tinkamai“, – sakė medikas.
Veža ir medikamentus
Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis aiškino, kad organizavimo darbus pradėjo vos sulaukę pagalbos prašymo iš Ukrainos.
„Išties labai didžiuojamės mūsų šalies medikais, kurie, nepaisydami pandeminio nuovargio, rado jėgų dar vienam kilniam tikslui“, – sakė jis.
Pasak specialisto, medikai išvykti buvo pasiruošę kovo pradžioje, tačiau procesas užtruko pačioje Ukrainoje – nebuvo aišku, kuriose teritorijose ir ligoninėse medikų reikia labiausiai.
„Sulaukėme prašymo atsiųsti anestiozologų, reanimatologų, ortopedų-traumatologų, chirurgų. Kitaip tariant, labiausiai reikalinga pagalba atlikti operacijoms, gydyti traumas, sužeidimus“, – teigė M.Čiurlionis.
Lietuviai taip pat veš Ukrainai medikamentų, įrangos. Pasak M.Čiurlionio, medikai veža apie 44 tūkst. medikamentų vienetų.
Visi medikai, prieš keliaudami į Ukrainos teritoriją, turėjo dalyvauti Lietuvos kariuomenės surengtuose mokymuose.
Kol kas nėra aišku, ar į Ukrainą bus siunčiama daugiau medikų komandų.
