Berlynas neslėpė susierzinimo dėl to, kad Ukraina pranešė nepageidaujanti Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio vizito. Tuo metu Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Prancūzijos prezidento teiginiai – skaudinantys, ir dėl jų reikės atskiro pokalbio.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis „Žinių radijo“ laidoje įvertino, kokią įtaką Vakarų valstybių santykiams su Ukraina bei tolesnę pagalbą jai turės dabartinės diplomatinės įtampos.
Vokietijos klausimas
Kurį laiką tvyrojusi diplomatinė įtampa tarp Kyjivo ir Berlyno dėl Vokietijos delsimo griežtinti sankcijas bei tiekti kai kuriuos vokiškus ginklus šią savaitę įgavo kitą formą. Kyjivas antradienį pareiškė, kad nelaukia Vokietijos prezidento vizito, tačiau kviečia atvykti kanclerį Olafą Scholzą, kuris iš tiesų gali priimti sprendimus dėl ginkluotės tiekimo.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis pabrėžė, kad Ukraina atsisakė itin mažus įgaliojimus turinčio Vokietijos politiko vizito, kuris praeityje net ir veikė prieš ukrainiečių interesus.
„G.Nausėda ir taip turi labai mažus įgaliojimus, ypač vidaus politikos srityje – tik užsienio politikoje ir krašto gynyboje, o Vokietijos prezidentas turi dar mažesnius įgaliojimus.
Pagrindinius įgaliojimus turi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris pareiškė apie labai svarbų posūkį – kad Vokietijoje pokarinės traumos laikotarpis baigėsi, kad vokiečiai savo kaltės sindromo, susijusio su tuo, kad jie pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, atsikratė tuo metu, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Kad tai pabaiga atminties, jog vokiečiai yra patys blogiausi pasaulyje, nes jų vietoje yra kitas pretendentas, turintis visus istorinius liudijimus ir dabartinį patvirtinimą.
Ukraina sveikino šį O.Scholzo pareiškimą. O.Scholzo teigimu, kadangi jie kitaip pradeda galvoti ir matyti pasaulį, kariniu požiūriu jie bus aktyvesni ir bandys palaikyti Ukrainą. Tuo metu Vokietijos prezidentas visuose šiuose pokalbiuose ir komentaruose nedalyvavo, o prieš tai buvo aktyvus rėmėjas visų procedūrų, susijusių su „Nord stream 2“ dujotiekiu, taip pat su tuo, kad Ukrainai reikėtų neteikti jokių ginklų“, – įvertino G.Mažeikis.
„Galbūt Vokietijos prezidento vizitas į Ukrainą buvo įvertintas kaip jo reitingų ir populiarumo didinimas, ir Ukraina nenorėjo šokinėti aplink tokį politiką, kuris nori jų sąskaita pasididinti savo populiarumą, o pats yra dviveidis. Todėl jam buvo atsakyta“, – pridūrė profesorius.
Jo teigimu, toks Ukrainos žignsnis tarp diplomatų yra vertinamas itin skirtingai – vieni teigia, kad toks ukrainiečių atsakas yra teisingas, nes į karo būklę įstumta šalis gali diplomatiniu požiūriu elgtis drąsiau.
„Tuo metu šalys, kurios pripratusios niuansuoti, patenka į bėdą, nes Ukrainai nėra laiko tokiems subtiliems pokalbiams“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto, G.Mažeikis įsitikinęs, kad prieš Rusijos invaziją kovojantys ukrainiečiai nenukentės nuo tokio Ukrainos valdžios sprendimo.
„Galbūt net O.Scholzo aplinka patarė, kad galite ir nepriimti Vokietijos prezidento. Nes po to, kai Vokietijos prezidentui buvo atsakyta, O.Scholzas paminėjo, kad vis dėlto ginklai Ukrainai bus tiekiami“, – kalbėjo profesorius.
E.Macrono vaidmuo
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atsisakė žudynes Ukrainoje pavadinti genocidu bei pavadino rusus ir ukrainiečius „broliškomis“ tautomis.
E.Macrono teigimu, dabar geriausia „atsargiai“ vartoti terminus apie genocidą, ypač todėl, kad „ukrainiečiai ir rusai yra broliškos tautos“, o tokie pareiškimai esą gali paskatinti Maskvą dar labiau išplėsti karą.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė tokius Prancūzijos vadovo žodžius ir pabrėžė, kad tokie teiginiai ukrainiečiams yra labai skaudūs, be to, nurodė, kad tokius žodžius ketina aptarti ir su pačiu E.Macronu.
G.Mažeikis pastebėjo, kad E.Macrono blaškymąsis tarp palaikymo Rusijai ir Ukrainai tęsiasi jau seniai, tačiau kita kandidatė būsimuose Prancūzijos prezidento rinkimuose Ukrainai būtų dar blogesnis variantas.
„Kita kandidatė, Marine Le Pen, dėl V.Putino palaikymo yra dar radikalesnė, ji nepalaiko Ukrainos, pripažįsta Krymą Rusijos dalimi, todėl mes turime blogą ir dar blogesnį. Blogas Ukrainai yra E.Macronas, bet žymiai blogesnė yra ponia M.Le Pen.
Šioje vietoje didelio pasirinkimo Ukraina neturi, kaip ir E.Macronas. E.Macronas visą laiką blaškosi tarp V.Zelenskio ir V.Putino – lygiai toks pats draugiškas jis ir V.Putinui nori būti. Kurį laiką vos ne kas savaitę jam skambino, pas jį skraidė, bandė jį paveikti, bandė parodyti, koks E.Macronas yra svarbus ir įtakingas. Galiausiai pasirodė, kad jo reikšmė visoje šioje diploimatijoje yra visiškai nulinė.
Naujausias V.Putino pareiškimas, kad reikia nustoti bendradarbiauti su Vakarais, taip pat ir su Prancūzija, tik rodo V.Putino visišką panieką E.Macronui. Daugelis prancūzų politikų supranta šį E.Macrono blaškymosi beviltiškumą – jis neturi stuburo, negali pasirinkti pusės, kurią norėtų palaikyti, priešingai, negu J.Bidenas. Nežinau, kokie mechanizmai jaudina jį šalies viduje“, – kalbėjo G.Mažeikis.
Prancūzijos diplomatų teiginius, esą tokiu būdu šalies vadovas tiesiog siekia išlaikyti diplomatinius kanalus su V.Putinu, profesorius vadina fantazija, nes visi diplomatiniai niuansai su Rusija yra visiškai neveiksnūs.
„Jei sako, kad nori išlaikyti diplomatinį kanalą, jie dar turi tokią viziją, miglą, fantaziją, kad toks kanalas dar egzistuoja. Vakaruose visa aibė politikų dar mano, kad Kremliuje sėdi racionalus žmogus, su kuriuo įmanoma susikalbėti kažkuriomis temomis, kuris tiki argumentais, turi panašias vertybes ir panašiai supranta istoriją. Nieko panašaus“, – pabrėžė profesorius.
