Po vienu stogu tilps 500 vietų žiūrovų tribūnos, dviguba SPA zona su 11
pirčių ir erdvus sporto klubas. Dar vienas nedidelis baseinas veiks
lauke, o iš jo atsivers vaizdas į Nemuną.
Dvejus metus trukę darbai miesto savivaldybei kainuos 25,8 mln. eurų ir
jau artėja prie pabaigos, nes atlikta apie 95 proc. darbų.
Tai ne vienintelė gera žinia Kaune – dar anksčiau sporto aistruoliai
galės įvertinti atnaujintą Dariaus ir Girėno stadioną bei Sporto halę.
Sporto bendruomenė labiausiai laukia stadiono, kuris bus vienintelis
tokios aukštos kategorijos Lietuvoje ir suteiks galimybę rengti
svarbiausias tarptautines varžybas.
Kauniečiai ne juokais išsigando, kai jį statančios bendrovės
„Autokausta“
direktorius ir vienas savininkų J.Kriaučiūnas atsidūrė policijos
areštinėje dėl įtarimų įteikus didžiausią naujausiais laikais kyšį
šalyje Kauno savivaldybės administracijos direktoriui J.Šiliauskui.
Visi puikiai prisimena istoriją su Turkijos įmone, kuri buvo pasišovusi
labai pigiai ir greitai rekonstruoti Dariaus ir Girėno stadioną, tačiau
jau po kelių mėnesių atsidūrė ties žlugimo riba ir spruko iš Kauno.
J.Kriaučiūnas greitai buvo išleistas iš areštinės ir įpareigotas likti
namuose. Turbūt jis neblogai vadovauja bendrovei net tokiomis
sąlygomis, nes darbai stadione nesustojo.
Mokslo ir inovacijų muziejaus „Mokslo sala“ statybos aikštelėje taip pat
zuja „Autokaustos“ darbuotojai. Ten jiems liko daugiau darbo, tačiau
tikėtina, kad į nemalonią istoriją pakliuvusi statybų bendrovė įvykdys
įsipareigojimus ir po metų šis svarbus traukos centras jau priims
pirmuosius lankytojus.
Galima pagirti Kauno vadovus, kad jie prieš 5–6 metus drąsiai ėmėsi šių
projektų ir baigia juos įvykdyti. Būta nesklandumų, nesusipratimų,
keistų sprendimų, tačiau miestui bei visai šaliai svarbūs objektai dabar
jau baigiami įrengti.
Ar užtektų drąsos jų imtis šiomis dienomis? Turbūt ne. Ir visiškai
nesvarbu, kas sėdėtų mero kabinete – V.Matijošaitis, A.Kupčinskas ar
V.Šustauskas.
Kai įvairios statybinės medžiagos brangsta ne dienomis, o valandomis,
rinkoje jaučiamas jų stygius ir trūksta darbuotojų, imtis naujo 30–50
mln. eurų projekto būtų tikra savižudybė tiek miesto valdžiai, tiek
patiems statybininkams.
Tokiu atveju galimi tik keli scenarijai ir visi jie nepatrauklūs –
projektą gelbėja Vyriausybė, darbų sąmata padidėja porą kartų arba
pastatas virsta vaiduokliu, kokių dar galima išvysti net pačiame Kauno
centre.
Dėl šios priežasties bus labai įdomu stebėti naujojo stadiono statybas
Vilniuje. Sunku net įsivaizduoti, kaip reikės laviruoti, kad galutinis
rezultatas būtų toks, koks buvo įsivaizduojamas pasirašant
sutartį.
Kaune – ne ką geriau. M.K.Čiurlionio koncertų centras Nemuno
pakrantėje, Kėdainių tiltas ties Nemuno ir Neries santaka, šliuzas Kauno
hidroelektrinėje – tai tik keli didingi projektai, kuriems
artimiausiais metais nebus lemta pavirsti tikrove.
Kauno meras V.Matijošaitis pats pripažino, kad miestas be valstybės
finansinės paramos nesugebės jų įgyvendinti, o tikėtis Vyriausybės
paramos tokiu metu gali tik nuo tikrovės gerokai atitrūkęs žmogus. Šiuo
metu Vyriausybė tikrai turi didesnių rūpesčių.
Be šliuzo ir koncertų centro Kaunas tikrai išsivers, o štai tilto
reikėjo jau seniai. Nepaisant brangstančių degalų nei automobilių
srautas, nei spūstys nemažėja. Labiausiai nuo jų kenčia miesto centras.
Pakentėti teks kelerius artimiausius metus ar net dešimtmetį. Net
iškiliausios pasaulio civilizacijos neišvengė skausmingų nuopuolių.
Kaunui nuopuolis net negresia, tiesiog nepalankiai susiklostė
aplinkybės, kurios trukdo pratęsti kelerius pastaruosius metus trukusį
skrydį į viršų.
