Ekspertai įvertino „antrojo karo etapo“ scenarijų: ukrainiečių nuostoliai augs sparčiau nei rusų, laukia „staigmenų“

Rusijai pradėjus plataus masto puolimą rytinėje Ukrainos pusėje ir mūšį dėl Donbaso, ekspertai aiškina, kad didelių „persilaužimo“ ženklų kol kas nematyti, tačiau pabrėžia – Rusijos kariuomenė, nors ir gerokai nukentėjusi, vadinamuoju antruoju karo etapu gali būti jau profesionalesnė.

Karas Ukrainoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai Černobylyje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Ukrainos kariai Černobylyje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>Reuters/Scanpix nuotr.
D.Antanaitis<br>V. Skaraičio nuotr.
D.Antanaitis<br>V. Skaraičio nuotr.
Darius Antanaitis<br>T.Bauro nuotr.
Darius Antanaitis<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Apr 19, 2022, 5:17 PM, atnaujinta Aug 9, 2022, 2:22 PM

Tvirtina, kad ginkluotės tiekimas nesustoja

„Dabar galime patvirtinti, kad Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam ilgai ruošėsi. Šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis“, – „Telegram“ platformoje pirmadienį nurodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, karybos ekspertas Deividas Šlekys atkreipė dėmesį, kad šiuo metu apšaudymai rytinėje Ukrainos dalyje iš tiesų gerokai suintensyvėję, tačiau svarstė, kad tikrasis šio puolimo mastas išryškės dar ne dabar.

„Rusijai persidislokavus labiau į rytus visi tarsi laukia kažkokio didesnio momento – pastarąsias dvi savaites būdavo tokie labiau kasdieniai taktiniai puolimai tai vienoje, tai kitoje pusėje, vis nenuleidžiant tempo, ir atrodė, kad Rusija tiesiog siunčia naujas pajėgas ir jas meta į tuos mažus taktinius puolimus.

Kas galbūt keičiasi nuo savaitgalio – intensyvėja apšaudymas ir pačios fronto linijos, ir visos fronto linijos perimetrų, ir yra tarsi intensyvesnis puolimas visuose tuose taškuose. Klausimas, ar bus taip, kad Rusija gali būti pajėgi kažkurioje vietoje perlaužti perimetrą, apsupti ar užimti tam tikras gyvenvietes, ar bus labiau taip, kaip buvo Kijevo zonoje – kad Rusijos puolimas yra, ji taip sunkiai, lėtai judanti gal vieną kitą gyvenvietę užima, kaip koks buldozeris stumiasi į priekį, bet lėtai, ir nėra kažkokios dinamikos, kur juda kolonos, vyksta apsupimai.

Atrodo, kad Rusija intensyvina puolimą, bet kol kas puola plius minus tas pačias vietas, kurias puolė pastarosiomis savaitėmis, dėl to kontaktas yra labiau taktinis. Jis įvyksta taip, jog vieni puola, o kiti – kontraatakuoja. Ar įvyks tas persilaužimas vienai ar kitai pusei, dabar reikia žiūrėti, stebėti ateinančias bent kelias dienas, kas čia iš tiesų vyksta – ar tai kažkas intensyvesnio, ar vieną dieną pakilo, pašaudė, ir vėl aprims“, – vertino D.Šlekys.

Nors Ukrainos prezidentas ir toliau pabrėžia ginklų tiekimo Ukrainai svarbą, VU TSPMI docentas aiškino, kad vakarietiškų ginklų perdavimas iki šiol sumažėjęs nebuvo bei vyksta nuolat.

„Dėl suprantamų priežasčių nėra šnekama, kiek ir kaip, nes visgi tai turi būti maskuojama ir slepiama nuo Rusijos. Rusija nemėgsta tokių dalykų, tai ji mielai norėtų sutrikdyti ir sutrukdyti ginklų tiekimą Ukrainos teritorijoje. Manau, kad ginkluotė ne tik keliauja, ji jau yra ir pasiekusi Ukrainą“, – portalui lrytas.lt teigė D.Šlekys.

Pasak jo, kai V.Zelenskis sako, kad ukrainiečiams reikia ginkluotės čia ir dabar, jis nesako, kad jie jos negauna – jis pabrėžia, kad Ukrainai reikia jos dar daugiau.

„Vadinasi, kad ta ginkluotė, kurią jie gauna, yra greitai išnaudojama. Tai reiškia, kad ji pasiekia karį fronto linijoje, kuris į tą raketą ar ginklą šauna, bet reikia naujo ir naujo.

Šiuo atveju problema yra ne deficitas, o tempas, kuriuo ukrainiečiai išnaudoja teikiamą Vakarų ginkluotę. Atrodo, kad jų apetitas auga, nes jie ją sparčiai naudoja, bet mes matome ir pasiekimus – sunaikinta daugiau technikos, kariai nukaunami, tai nėra taip, kad ji švaistoma veltui“, – komentavo ekspertas.

Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, ginkluotės ir karybos ekspertas Darius Antanaitis savo ruožtu svarstė, kad antroji karo fazė turėtų būti profesionalesnė, nei buvo iki šiol.

„Visų pirma ir Rusijos kariuomenė išmoko pamokas iš Ukrainos kariuomenės, ir dabar, kaip matome, yra daugiau karinės logikos jų veiksmuose, daugiau panaudota taktikos, kai į priekį prieš pagrindines Rusijos puolamąsias pajėgas yra išsiunčiami žvalgai, kurie nustato taikinius ir po trumpo kontakto atsitraukia tam, kad atidengtų artilerinę ir raketinę būklę į ukrainiečių poziciją.

Dabar, manau, ta fazė bus gerokai logiškesnė, rusai turės gerokai mažiau nuostolių nei iki šiol, o ukrainiečių nuostoliai padidės. Tačiau jeigu ukrainiečiai gautų iš Vakarų ginkluotę, raketinių sistemų, artilerijos, manau, kad rusams tikrai nebus lengva“, – portalui lrytas.lt teigė D.Antanaitis.

Paprašytas pasvarstyti, ar tos ginkluotės ukrainiečiams užteks, kad jie apgintų rytinę savo šalies dalį, jis aiškino, kad ginklų neužtenka niekada, tačiau jų tiekimas ir toliau privalo tęstis.

„Visą laiką yra tas ginklų deficitas, jeigu galima taip sakyti. Kadangi amunicija yra sunaudojama, tai yra raketos, šaudmenys, taip pat ir rusai šaudo ir naikina ukrainiečių ginkluotę, todėl jos tiekimas turi būti nuolatinis ir nepertraukiamas.

Vėlgi rusai savo puolimo nevystys ypatingai dideliu greičiu, nes reikia išbandyti vietovę, kad judėtum į priekį, o Ukrainos teritorija yra milžiniška. Tai manau, kad šiandien reikia negalvoti apie tai, suspės ar nesuspės Vakarų pagalba atkeliauti iki Ukrainos fronto, o tiesiog tiekti ginkluotę ir stengtis tą daryti nenutrūkstamai ir greitai“, – pabrėžė karybos ekspertas.

Rusų dar laukia iššūkiai

Paklaustas, ar suintensyvėjęs puolimas Ukrainos rytuose jau yra stipriausias Rusijos kariuomenės smūgis, D.Šlekys svarstė, jog „staigmenų“ iš rusų kariuomenės galima tikėtis visada.

„Matome, kad Rusija savaitgalį apšaudė Lvovą – paleido raketas į miestą, pirmieji žmonės Lvove žuvo, ko nebūta iki šiol. Visos pajėgos yra rytuose ir pietuose, tai jos gali dirbti tiek, kiek leidžia keliai, benzino bakas ir kiti dalykai, bet niekas nedraudžia Rusijai apšaudyti visos Ukrainos teritorijos, nes raketinių pajėgumų jie dar tikrai turi.

Bet tai ir lieka tik apšaudymai, nes pėstininkų judėjimas yra rytuose“, – sakė jis.

Pasak D.Antanaičio, visu pajėgumu Rusija smogė jau pirmosiomis savo puolimo dienomis, tačiau neabejoja, kad su sunkumais ji dar susidurs.

„Ukrainiečiams pavyko sunaikinti labai didelį kiekį, anot rusų, šiuolaikinės ginkluotės. Rusija išnaudojo labai daug savo amunicijos, raketų, sviedinių, žmonių, kovos mašinų, todėl manau, kad veiksmai ant žemės galėtų būti logiškesni ir efektyvesni.

Tačiau turint omenyje, kiek rusai jau prarado gyvosios jėgos, manau, kad karių parengimas bus blogesnis, taip pat Rusija prarado labai daug technikos ir ginkluotės, todėl tos oficialios ginkluotės bus gerokai mažiau“, – aiškino D.Antanaitis.

Paaiškino, kur ukrainiečiai nepasiruošė

Karo eigą apžvelgė ir Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai. Pasak jų, ukrainiečiai išlaiko po kontratakų atsikovotas teritorijas šiaurės rytuose ir pietryčiuose nuo Charkovo.

„Vengdamas dar didesnių problemų, agresorius sektoriuje stiprina oro gynybą (perdislokuota trumpo nuotolio sistemos „Tor“, bei ilgo nuotolio sistemos S300 – S400). Orkai akivaizdžiai baiminasi, kad ukrainiečiai savo kontratakas ims remti oro pajėgomis, o tokiu atveju lokalios kontratakos gali virsti ukrainiečių platesnio masto kontrpuolimu“, – rašoma „Locked N'Loaded socialinio tinklo paskyroje.

Pasak jų, šiauriniame flange toliau tęsiasi mūšiai dėl Kreminos, o agresorius čia perėmė iniciatyvą.

„Panašu, ukrainiečiai tinkamai nepasiruošė ankstesnei kontratakai prieš Kreminą, ir, nors pradžioje pasiekė taktinę sėkmę, tačiau nesugebėjo atlaikyti orkų smūgio ir išlaikyti vietovę. Tai gali turėti rimtas pasekmes, kadangi agresorius ne tik įsiveržė į miestelį, bet ir jį apėjo. Orkai pajudėjo 15 km į vakarus ir įžengė į Zarichnę. Jei jiems čia pavyks įsitvirtinti – iki Lymano liks apie 10 km.

Tiesa, Zarichnėje patogu ginti (upė Zherebets rytuose bei dirbtiniai tvenkiniai šiaurės rytuose ir šiaurėje apipinti kanalais, tampa natūralia gynybos linija) ir galima tikėtis, kad agresoriui čia lengva nebus. Kituose ruožuose (Slavianskas – Barvinkovė, Popasna, Severodonetsko pietūs) agresorius vykdė puolimo operacijas, tačiau tikslų kol kas nepasiekė“, – rašė ekspertai.

Komentuodami situaciją pietų flange, „Locked N'Loaded“ teigė, kad Huliajpolė yra „intensyviai apšaudoma“, ir neatmestina, kad agresorius čia artimiausiu metu pereis į didesnį puolimą.

„Mariupolis toliau kaunasi. Pasirodė informacija, kad neva orkai įžengė į AzovStal iš šiaurės, tačiau šią informaciją reikėtų patikrinti, kol kas sunku patvirtinti. Pietų kryptis. Agresorius ima aktyviau pulti nuo Chersono į vakarus (viena iš esminių vietų – Oleksandrivka), su tikslu numušti ukrainiečių puolimo tempą ir primesti savo mūšio ritmą. Vyksta intensyvūs, tačiau lokalūs mūšiai.

Vertinant bendrai, ukrainiečiams kritiškai svarbu vystyti sėkmę Charkivo sektoriuje (netgi Zarichnės ar Lymano sąskaita), kadangi kelio Kupianskas – Izyumas praradimas orkams būtų ženkliai didesnis nuostolis nei ukrainiečiams netekus, kad ir to pačio Lymano. Tuo labiau, kad aplink Kreminą – Zarichnę – Lymaną esanti vietovė palanki gynybai.

Ukrainiečiai ne kartą įrodė, kad sėkmingai gali stabdyti orkų puolimą išnaudodami savo gynybos gylį, o susidarius palankioms sąlygoms, netgi pereiti į lokalias kontratakas. To ir linkime“, – rašė ekspertai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.