Todėl parlamentarė konservatorė J.Sejonienė siūlo 72-ąją – Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos specialistus dieną. Ji būtų minima kovo 12-ąją.
Kad kovos su smurtu prieš gydytojus diena būtų oficialiai įteisinta, J.Sejonienė su kolegomis imtųsi rengti Atmintinų dienų įstatymo pataisą.
Tiesa, kartu Seimo narė sutinka, kad ne tik sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys žmonės patiria mobingą. Tiesa ir tai, kad pasiūlymas Seime tarp kolegų sulaukė ir kritikos. Štai „darbietis“ V.Gapšys stebisi, ką pakeis tokios dienos įrašymas į įstatymą. Jo nuomone, tai yra perteklinis dalykas.
Siūlymas įregistruoti dar vieną atmintiną dieną, matyt, atsirado po praėjusių metų gegužę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės. Nors teisėsauga vis dar aiškinasi kraupaus įvykio aplinkybes, spėjama, kad nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.
Bet atidėkime atmintinas dienas į šalį ir pasidairykime, ką Seimo ar Vyriausybės nariai nuveikė, kad ši problema sveikatos priežiūros įstaigose išnyktų. Ogi, be kalbų, – nieko.
Nors nuo įvykio Šiauliuose praėjo beveik metai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, numatančios gydymo įstaigų vadovų kadencijas, iki šiol nepriimtos.
Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys tiktai šneka, kad reikia persvarstyti medikų rengimo aukštosiose mokyklose programas, plėsti medicinos darbuotojų socialinę ir emocinę kompetenciją.
Tad niekas pernelyg nesistebės, jei netrukus Seimo nariai, kurių pareiga kurti ir tobulinti įstatymus, pradės siūlyti minėti, tarkime, Aukų statybvietėse atminimo ar Kovos prieš žiaurų elgesį su audinėmis dienas.
Juk kurpti nuobodžius įstatymus – toks neparankus darbas. O atmintinos dienos ir peno fantazijai suteikia, ir nuobodulį išvaiko. Juolab kad pradžia jau padaryta: parlamentarai šią savaitę svarstė ne tik kovos su smurtu prieš gydytojus, bet ir Didžiojo šeimos gynimo maršo dienos kandidatūrą. Žodžiu, išmonė jau pabalnota.
