Įteisinti tiesioginiai merų rinkimai
Neįprastos vienybės Seime sulaukė balsavimas dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo. „Už“ šias pataisas balsavo 135 Seimo nariai, balsavusių „prieš“ ar susilaikiusių nebuvo.
Pataisose numatyta, kad savivaldos teisė „įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus“ ir merai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise bei slaptu balsavimu.
„Žvelgiant į visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, turbūt būtų sunku rasti kitą taip rinkimų sistemoje pasiteisinusį pokytį, kaip tiesioginiai merų rinkimai ir jų įvedimas. Tiesiogiai renkant merus, savivaldos politika tarsi atgimė iš naujo, išaugo žmonių susidomėjimas savivalda, įsitraukimas į savo miesto, miestelio klausimų sprendimą.
Tai, aišku, daro įtaką ir politikų veiksmams bei jų kokybiškesniam valdymui“, – tvirtino Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas pažymėjo, kad vietos politiniams žaidimams šiuo klausimu nėra ir žmonės turi teisę pasirinkti, kas vadovaus jų miestui ar rajonui.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje vyko jau nuo 2015 metų, tačiau Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad jie neteisėti nepakeitus Konstitucijos. Joje numatyti tik savivaldybių tarybų rinkimai.
Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir parengė naują savivaldos modelį. Jis bus įtvirtintas įstatymuose.
Galutinai apsispręsta dėl vadinamųjų R.Pakso pataisų
Parlamentas taip pat užbaigė ir daugiau nei dešimtmetį trunkančius debatus dėl vadinamosios Rolando Pakso pataisos. „Už“ tokią pagrindinio šalies įstatymo pataisą taip pat balsavo 135 Seimo nariai, nė vienas nebuvo „prieš“ ir nesusilaikė.
Nuspręsta panaikinti draudimą per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui niekada nebeleisti kandidatuoti į Seimą ar kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką.
Konstitucijos 74 straipsnis bus papildytas atskira pastraipa, kad toks asmuo į minėtas pareigas galės pretenduoti ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo įvykusios apkaltos Seime. Tai reiškia, kad R.Paksas vėl galės siekti prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario posto.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis priminė, kad apkalta prezidentui R.Paksui įvykdyta dar 2004 metais ir per tiek laiko sprendimai nebuvo priimti.
„18 metų ir 15 dienų jau trunka keršto, politinio revanšizmo nuotaikos ir baimės politinės konkurencijos, kuri ir buvo pagrindinė priežastis to, kad šiai dienai turime sankciją, kurios nėra Baudžiamajame kodekse už jokį kitą nusižengimą – nei už nužudymus ir panašiai.
Nėra geresnio laiko nei dabar ištaisyti klaidą, pamiršti politines nuoskaudas ir politinį revanšizmą, atitaisant tai, ką reikėjo atitaisyti jau gerokai seniau“, – akcentavo A.Mazuronis.
Konservatorius Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad tai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) verčia nustatyti terminą, kada leidžiama asmeniui kandidatuoti po įvykusios apkaltos.
„Manau, kad nė vienas iš mūsų nėra sužavėtas tuo, už ką dabar balsuosime. Kai buvo Seimo politinė valia, neįtakojama EŽTT, mes balsavome, kad vis dėlto būtų neribotam laikui apribojama galimybė kandidatuoti į Seimą priesaiką sulaužiusiam asmeniui.
Mes labai rimtai vertinome priesaikos davimą, bet šiandien turime kitokią teisinę situaciją, privalome gerbti EŽTT sprendimą. (...) Tikiuosi, kad šiandienos balsavimu užbaigsime šią istoriją“, – teigė konservatorius.
EŽTT dar 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R.Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų.
Nuleista amžiaus kartelė
Nors mažiausiai, bet palaikymo sulaukė ir siūlymas nuleisti amžiaus kartelę kandidatams į Seimą nuo 25 metų iki 21-erių. „Už“ tai numatančias Konstitucijos pataisas balsavo 101, „prieš“ buvo keturi, susilaikė 22 parlamentarai. Tokiam pakeitimui nepritarė dalis opozicijos.
Šio projekto iniciatorė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad toks pokytis į parlamentą įneš daugiau skirtingų nuomonių ir leis priimti geresnius bei ilgainiui labiau subalansuotus sprendimus, paskatins kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje.
„Labai džiaugiuosi, kad nuo šiol mes plačiau atversime duris jaunimui į aktyvų dalyvavimą politiniame gyvenime ne tik padedant rinkimuose, bet ir patiems kandidatuojant, dalyvaujant politiniame procese jau nuo 21 metų“, – po balsavimo džiaugėsi V.Čmilytė-Nielsen.
Amžiaus kartelės kandidatavimui į Seimą nuleidimas opozicinių valstiečių buvo kritikuojamas, nes tokio amžiaus jaunuoliai esą turi per mažai patirties bei išsilavinimo, kad galėtų „užsikrauti ant pečių didžiulę atsakomybę valdyti šalį“.
„21 metų žmogus gyvenime realiai nieko nematęs, geriausiu atveju, baigęs vidurinę mokyklą, imtų vadovauti valstybei. Manau, kad vadovauti valstybei reikia bent jau minimalios gyvenimo patirties. Tokio amžiaus jaunimui pirmiausia galbūt reikia atitarnauti kariuomenėje, baigti universitetą, tada ateiti į parlamentą. Parlamentas yra ne vieta mokytis“, – sakė Jonas Jarutis.
29-erių Laisvės frakcijos atstovas, šiuo metu jauniausias parlamentaras Marius Matijošaitis teigė, kad amžiaus cenzo kandidatuojant į Seimą sumažinimas paskatins kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir „didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje“.
Jis pabrėžė, kad į Europos Parlamentą ir savivalybių tarybas taikomi dar mažesni amžiaus cenzai – atitinkamai 21 ir 18 metų.
Savo ruožtu valstietis Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad jaunimas patirties galėtų įgyti būtent savivaldoje. Be kita ko, jis pabrėžė, kad ir dabar Seime yra tik vienas parlamentaras, jaunesnis nei 30-ies, nors rinkimuose ir dabar galima dalyvauti nuo 25-erių.
„Kas jaunam žmogui, galbūt, labiau aktualu – pasilinksminti, galbūt laisviau laisvalaikį praleisti, pasisvaiginti ir panašiai. Ar tai yra atsakingi sprendimai? Mano supratimu, ne, nes tu to amžiaus dar galvoji, kad gyvensi amžinai, kad tau jūra yra iki kelių ir taip toliau.
Amžius turi tam tikrą prasmę, ne dėl biologinių pasikeitimų, dėl patirties“, – kalbėjo politikas.
Laisvės partijos frakcijos vadovas Vytautas Mitalas pareiškė, kad A.Veryga „turėtų prisiminti ir kitus jaunimo padarytus darbus“.
„Manau, jaunam žmogui rūpi ir kiti labai svarbūs dalykai, pavyzdžiui, švietimas, laisvos ekonomikos galimybės – yra daugybė klausimų, kuo tas jaunimas yra susidomėjęs ir labai gerai, kad jie tas idėjas vieną dieną galės realizuoti ir parlamente“, – sakė V.Mitalas.
Tam, kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, už kiekvieną iš jų turėjo balsuoti ne mažiau kaip po 94 Seimo narius iš 141.
