„MG Baltic“ bylai pavirtus skutais – pūlinio sprogimas: kas padaryta ir kodėl viskas žlugo

Iš pokalbių nuotrupų ir pavienių frazių ilgai lipdyta politinės korupcijos byla, kurios krikštamote laikoma buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, subyrėjo. Painioje istorijoje teismas nerado įrodymų, kad buvo duotas kyšis. Tiesa, byloje taškas dar nepadėtas.

Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Sprendimas dėl „MG Baltic“ bylos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
MG Baltic teismas,nuosprendis,visi kaltinamieji išteisinti<br>V.Ščiavinsko nuotr.
MG Baltic teismas,nuosprendis,visi kaltinamieji išteisinti<br>V.Ščiavinsko nuotr.
MG Baltic teismas,nuosprendis,visi kaltinamieji išteisinti<br>V.Ščiavinsko nuotr.
MG Baltic teismas,nuosprendis,visi kaltinamieji išteisinti<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ir klausydamas išteisinamojo nuosprendžio, ir po teismo posėdžio prokuroras J.Laucius atrodė itin sutrikęs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ir klausydamas išteisinamojo nuosprendžio, ir po teismo posėdžio prokuroras J.Laucius atrodė itin sutrikęs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus apygardos teismo kolegijos nariai (iš kairės) J.Kolyčienė, N.Žimkienė ir U.Trumpulis paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus apygardos teismo kolegijos nariai (iš kairės) J.Kolyčienė, N.Žimkienė ir U.Trumpulis paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E.Masiulis (kairėje) ir R.Kurlianskis pagrindiniais bylos įtariamaisiais tapo 2016-aisiais, po to keletą metų buvo teisiami. Ir tai – dar ne pabaiga.<br>Nuotr. iš LR archyvo
E.Masiulis (kairėje) ir R.Kurlianskis pagrindiniais bylos įtariamaisiais tapo 2016-aisiais, po to keletą metų buvo teisiami. Ir tai – dar ne pabaiga.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (25)

Lrytas.lt

Apr 22, 2022, 6:52 AM, atnaujinta Apr 22, 2022, 9:39 AM

Tariamos korupcijos bylos šį pavasarį teismuose žlunga viena po kitos – išteisintas Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas, buvęs Anykščių meras Kęstutis Tubis, Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas, šio miesto krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentas Alvydas Bieliauskas.

Skaudžiausią smūgį prokurorams antradienį sudavė Vilniaus apygardos teismas (VAT), niekais pavertęs jų bandymus įrodyti, kad įstatymai buvo priimami už pinigus, o aukšti politikai kėlė grėsmę valstybės interesams.

Tam reikėjo didžiulių pastangų: tuometį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) valdybos narį Raimondą Kurlianskį sekantys pareigūnai rytus ir vakarus leisdavo kavinėse ir restoranuose, kur verslininkas susitikdavo su politikais.

Sekliai slapta įrašė daugybę valandų pokalbių, tačiau pagal juos surašyti ir skambiai išreklamuoti kaltinimai teisėjams labiau priminė ne nusikaltimų įrodymus, o ne itin pavykusį kūrinį.

Įrodymai – tik pokalbiai

Verslininką R.Kurlianskį, Seimo narį Vytautą Gapšį bei buvusius politikus Eligijų Masiulį, Gintarą Steponavičių ir Šarūną Gustainį išteisinusi VAT kolegija konstatavo, kad kaltinimas buvo grindžiamas vien teisiamųjų pokalbių ištraukomis, kurios buvo laisvai ir netiksliai interpretuojamos.

„Įrašai buvo vertinami pasirinktinai, akcentuojant atskiras kaltinamųjų frazes, joms suteikiant norimą – kaltinančią, išimtinai nusikalstamą prasmę“, – lyg literatūros kūrinį prokurorų darbą įvertino teismas.

Pasak teisėjų, byloje buvo aibė prieštaravimų, kurių pašalinti nepadėjo nei dešimtys tomų rašytinės medžiagos, nei daugybės liudytojų apklausos.

Iš teismo išėjo laisvi

Politikų papirkimu kaltinamam 56 metų verslininkui R.Kurlianskiui prokuroras siūlė skirti šešerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę ir 37 660 eurų baudą. Teismo buvo prašoma atimti iš jo teisę septynerius metus eiti vadovaujamas pareigas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.

Tarpininku tarp verslo, politikos ir žiniasklaidos pasaulių vadintą R.Kurlianskį prokuroras Justas Laucius buvo prašęs suimti teismo salėje.

Prokuroro nuomone, taip pat turėjo būti suimtas buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas ir Seimo narys 47 metų E.Masiulis.

„Jei nusikaltimus padarė Seimo nariai, tai rodo neeilinį jų pavojingumą“, – siūlydamas įkalinti E.Masiulį septyneriems metams ir skirti jam 37 660 eurų baudą aiškino J.Laucius.

Į išvadas numojo ranka

Prokuratūra bandė įrodyti, kad 2016 metų gegužės 10-ąją E.Masiulis iš R.Kurlianskio paėmė 106 200 eurų vertės kyšį, tačiau abu jie visą laiką tvirtino, kad verslininkas politikui davė 90 tūkst. eurų.

Šie pinigai ir gulėjo verslininko dovanotoje degtinės dėžutėje, likusieji rasti 16 200 eurų buvo E.Masiulio rankinėje ant galinės automobilio sėdynės.

Teismas nerado įrodymų, kad 16 200 eurų būtų gauti iš R.Kurlianskio. Iš vaizdo įrašų matyti, kad į susitikimą su verslininku E.Masiulis atėjo su juoda rankine, kurioje vėliau ir rasti pinigai.

Nuosprendį paskelbusi teisėja Nijolė Žimkienė taip pat pabrėžė, kad kriminalinės žvalgybos metu E.Masiulio automobilyje buvo rastas paskolos raštelį primenantis dokumentas, kurio autentiškumas vėliau buvo patvirtintas specialisto išvadoje.

„Nesuprantama, dėl kokių priežasčių specialisto išvada yra ignoruojama, o prokuroro kalboje teigiama, kad paskolos susitarimo iš viso nebuvo“, – stebėjosi teisėja.

Nežinia, už ką atsilygino

Daugybėje bylos tomų teismas taip ir nesurado atsakymo, už ką R.Kurlianskis politikui davė vadinamąjį kyšį.

Kaltinime kyšis buvo minimas kaip atlygis už kelis sprendimus – Š.Gustainio pateiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kelio Vilnius–Utena projektą, vietos parinkimą Jono Basanavičiaus paminklui.

Teismas nutarė, kad 90 tūkst. eurų verslininkas E.Masiuliui perdavė ne kaip neteisėtą ir nepagrįstą atlygį, o turėdamas tikslą finansuoti jo politinę veiklą.

Teismo teigimu, tokio pobūdžio veika iki 2020 metų sausio 1 dienos nebuvo kriminalizuota, o Baudžiamasis kodeksas atgaline data negalioja.

„Aš visą laiką sakydavau, kad tuščias puodas garsiai skamba. Ketverius metus sakiau, kad šis prokuroras yra tuščias puodas. Teismas su mano argumentais ir įrodymais sutiko“, – po nuosprendžio sakė išteisintas R.Kurlianskis.

Versininko teigimu, prokuroro J.Lauciaus argumentai apie politinę korupciją visą laiką buvo tušti: „Teismas pasiuntė prokurorą su visais jo įrodymais tolyn ir gilyn, tai dabar galės kvėpuoti savo dujomis.“

Jaučiasi pažeistas

Tuo metu išgirdęs išteisinamąjį nuosprendį E.Masiulis, išėjęs iš teismo salės, atrodė kiek sutrikęs. Jis pripažino, kad emociškai yra labai pažeistas: „Visa šita byla per šešerius metus man kainavo labai daug: nepagrįstų priekaištų, pasmerkimo, užpuolimų.“

Buvęs liberalų vadovas džiaugėsi, kad visą tą laiką buvo ir juo tikėjusių bei palaikiusių žmonių, bet teigė nežinantis, ar dar sugrįš į politiką.

E.Masiulis bandė suskaičiuoti, kiek jam kainavo šešerius metus trukęs procesas: „Tai, kas iš manęs buvo atimta, neįvertinsi jokiais finansais. Politikui svarbiausias dalykas yra reputacija. Po to, ką patyriau, politinė reputacija yra pakibusi ant plauko. Tie, kurie domisi, gal ir supras šį teismo sprendimą, bet dauguma žmonių mane jau išbraukė iš politikų sąrašo.“

Pinigus gali atgauti

Finansinius nuostolius buvęs Seimo narys įvertino dešimtimis tūkstančių eurų. Konsultacijų bendrovę įkūręs E.Masiulis ketverius metus gyvena Klaipėdoje, o Vilniuje įvyko apie 250 teismo posėdžių ir nė vieno jis nepraleido.

Be kelionės išlaidų, dešimtis tūkstančių eurų teko išleisti advokatų paslaugoms. Kai ši finansinė našta tapo nepakeliama, E.Masiulis advokatų paslaugų atsisakė. Beveik trejus metus jį gynė valstybės išlaikoma advokatė.

„Patikėkite, tai nebuvo lengva ir niekam to nelinkėčiau“, – sakė buvęs politikas, advokatą susigrąžinęs tik teismo procesui artėjant prie pabaigos.

Gali būti, kad E.Masiulis dar atgaus pareigūnų konfiskuotus pinigus, nes jam pareikšti kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo taip pat žlugo.

Per kratas E.Masiulio namuose rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Teismas patikėjo tuomečio politiko ir buvusios jo žmonos bei artimųjų pasakojimais, kad šios lėšos – šeimos investicija į nekilnojamąjį turtą.

Nuolaida – ne kyšis

Grėsmė atsidurti už grotų buvo iškilusi ir kartą jau teistam Seimo nariui „darbiečiui“ 40-mečiam V.Gapšiui. Prokuroras siūlė politiką įkalinti pusšeštų metų ir iš jo išieškoti 27 100 eurų.

Taip pat buvo siūloma atimti iš jo teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų pareigas septyneriems metams.

Teisėsauga kaltino V.Gapšį paėmus du kyšius, kurių bendra vertė – 27,1 tūkst. eurų.

Prokuratūra teigė, kad jis kyšius gavo kaip nuolaidą Darbo partijos reklamai „MG Baltic“ valdomose televizijose ir per apsimestinę paramos sutartį tarp grupės valdomos bendrovės ir viešosios įstaigos.

Teismas nutarė, kad vadovaudamas Darbo partijos rinkimų štabui V.Gapšys rūpinosi reklamos kampanija. Jam buvo aktualios išlaidos, todėl jis ir derėjosi dėl nuolaidų.

„Teisėjų taryba derybose dėl nuolaidų nusikalstamų kėslų neįžvelgė“, – tvirtino N.Žimkienė.

Nedarė nieko neteisėto

Buvusiam Seimo nariui 54 metų G.Steponavičiui už piktnaudžiavimą tarnyba buvo prašoma skirti 16 947 eurų baudą ir ketverius metus neleisti dirbti valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose.

Teismas jo piktnaudžiavimo neįžvelgė, nes dėl balsavimo byloje minimais klausimais G.Steponavičius nesitarė su R.Kurlianskiu.

Kaltinimų dėl užslėpto kyšio atsikratė ir buvęs Seimo narys 46 metų Š.Gustainis.

Prokuroras buvo siūlęs skirti jam 28 245 eurų baudą ir išieškoti valstybės naudai netiesiogiai gauto kyšio vertę – 8700 eurų.

Šiuo atveju kyšiu buvo laikoma iš koncerno „MG Baltic“ gauta parama Taikomosios politikos institutui.

Pinigai viešajai įstaigai buvo pervesti 2015 metų liepą, likus trims mėnesiams iki Š.Gustainio pateiktų Vartojimo kredito įstatymo pataisų įregistravimo.

„Kyšio davimas nepagrįstai susietas su paramos panaudojimu. Tai nėra pagrįsta jokiais duomenimis ir nepasitvirtino“, – apie šį kaltinimą kalbėjo teisėja N.Žimkienė.

Draugystė – įtartina

Teismas pabrėžė, kad Seimo nario projekto įregistravimas nėra laikomas neteisėtu veikimu, tačiau politiko ir privataus asmens R.Kurlianskio bendravimas kelia abejonių dėl skaidrumo.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Seimo narių ir privataus asmens bendravimas, kurio turinys – privatų asmenį dominančio teisės akto priėmimas, Seimo nario asmeninis balsavimas ar įtaka kitiems, nesuderinamas su skaidraus sprendimų priėmimo standartu, tačiau tai nelaikoma kyšininkavimu, papirkimu ar prekyba poveikiu.

Išteisino koncerną ir partijas

Išteisinti buvo juridiniai asmenys. Praėjusių metų vasarą pavadinimą pakeitusiam koncernui „MG Baltic“ dėl papirkimų ir prekybos poveikiu prokuroras siūlė skirti pusantro milijono eurų baudą.

Liberalų sąjūdį buvo siūloma nubausti 564,9 tūkst. eurų bauda, o Darbo partijai skirti 376,6 tūkst. eurų baudą.

Svarstys apie skundą

Klausydamas teismo argumentų Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas J.Laucius ne kartą kraipė galvą, bet pasibaigus posėdžiui sakė gerbiantis VAT sprendimą.

„Gyvenime kartais būna tokių reiškinių, žmonės padaro tam tikrų veiksmų, kuriuos teisiškai įvertinti turi teisę tik teismas, ne politikai, ne žiniasklaida, net ne prokuroras, tik teismas.

Šiuo atveju taip ir buvo padaryta, teismas įvertino byloje nustatytus faktus, o ar tas vertinimas nėra be teisinių priekaištų, prokuratūra savo nuomonę pateiks per 20 dienų“, – kalbėjo prokuroras.

Prokuratūra šį nuosprendį gali skųsti Apeliaciniam teismui.

Savo pergale trumpai pasidžiaugę E.Masiulis ir R.Kurlianskis neabejojo, kad taip ir įvyks.

„Šis prokuroras tikrai neras moralinio principo pasakyti „atsiprašau“ ir bet kokia kaina bandys įrodinėti savo išgalvotus argumentus aukštesnėse instancijose, bet mes esame ir toliau pasiruošę gintis“, – kalbėjo E.Masiulis.

Siūlo valyti ir teisėsaugą

E.Masiulis pažėrė ir daugiau minčių apie J.Lauciaus veiklą: „Lietuvoje klostosi ne itin gera situacija – kai kurie pareigūnai per tokias rezonansines bylas, kurias sukuria patys, pasidaro sau karjerą.

Taip atsitiko ir su šiuo prokuroru. 2018 metais jis tapo Vilniaus apygardos prokuratūros vadovu.

Praėjusių metų lapkritį, galbūt nenorėdamas sulaukti nepalankaus šios bylos sprendimo, jis galimai sąmoningai ją pratęsė dar dviem mėnesiams formaliai patikslindamas kelis kaltinimus.“

Pasak E.Masiulio, kai kurie teisėsaugos pareigūnai daro karjerą laužydami kitų žmonių likimus, daužydami jų reputaciją, stumdami juos iš politikos, o tai esąs aiškus signalas visoms Lietuvos institucijoms, kad valytis turi ne tik politikos, bet ir teisėsaugos sistema.

Salėje – žodžių mūšiai

Ši byla perbraižė Lietuvos politinį žemėlapį – vienus veikėjus sviedė žemyn iš politikos aukštumų, o kitiems atvėrė kelią į valdžią.

Tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės politinės korupcijos byla pakrikštytas tyrimas per šešerius metus atskleidė nemažai įtartinų susitarimų, bet sužlugdė ir ne vieną projektą.

Apie garsaus tyrimo naudą ir žalą ketverius metus buvo kalbama Vilniaus apygardos teismo salėje. Teismo posėdžiai nuo pat pradžių buvo panašūs į žodžių mūšius, kurie bylai artėjant prie pabaigos darėsi vis aštresni.

Nuo pat pradžių šią bylą sekęs „Lietuvos rytas“ pateikia įdomiausius pasisakymus, nuskambėjusius teismo salėje.

Investavo į politiko ateitį

„Kad sektųsi, kad Liberalų sąjūdis taptų pirmaujančia dešiniąja politine jėga.

Kad E.Masiulis taptų premjeru, o po kokių 10–15 metų – prezidentu“, – tostą primenančia kalba verslininkas R.Kurlianskis viename ankstesnių posėdžių teismui aiškino, kodėl 2016 metų gegužę davė 90 tūkst. eurų tuomečiam Liberalų sąjūdžio vadovui E.Masiuliui.

Nuo pat tyrimo pradžios šiuos pinigus pareigūnai vadina kyšiu, o E.Masiulis ir R.Kurlianskis – paskola.

Nagrinėjant bylą R.Kurlianskis ir E.Masiulis apie vadinamosios paskolos tikslą buvo pradėję kalbėti skirtingai.

R.Kurlianskis tvirtino pinigų davęs tuomečio Liberalų sąjūdžio vadovo politinei veiklai, o E.Masiulis pasakojo apie planus investuoti į nekilnojamąjį turtą.

Tai išgirdęs R.Kurlianskis netrukus rado, kaip paaiškinti šią situaciją: „Jei partijos pirmininkas pasiryžta asmeniškai rizikuoti skolintais pinigais, vadinasi, tikrai tiki tuo, ką daro, tiki ateitimi. Aš išklausiau, nusprendžiau, padariau ir pamiršau.“

R.Kurlianskis sakė neabejojęs, kad gautų pinigų E.Masiulis nepravalgys. Jis esą vylėsi, kad išsprendęs trumpalaikes savo verslo problemas vėliau investuos į politinę ateitį: „Aš jam sakiau, kad man tai nepatinka, to daryti nenoriu, tačiau apsimesiu, kad nežinau.“

Padavęs pinigus nusisuko

Teismui verslininkas detaliai papasakojo ir kaip perdavė E.Masiuliui pinigus.

Jie susitiko gegužės 10-osios pavakare, apie 16 val., šalia Seimo rūmų.

R.Kurlianskis pasakojo savo automobiliu „Honda CR-V“ vienas atvykęs į Gynėjų gatvę ir sustojęs prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Sėdėdamas automobilyje jis dviem egzemplioriais tos pačios dienos data surašęs susitarimą, kuriame nurodyta, kad E.Masiulis iš R.Kurlianskio vieniems metams už 3 proc. palūkanų skolinasi 90 tūkst. eurų. R.Kurlianskio teigimu, vienodas tekstas buvo surašytas dviem egzemplioriais. Jis abu juos pasirašė.

„E.Masiuliui įsėdus į mano automobilį padaviau ar pastūmiau jo link butelį „Stumbras Millenium“ degtinės maišelyje, po kuriuo tarpe tarp sėdynių, po atlenkiamu porankiu, buvau padėjęs kelis paketus su eurų kupiūromis. Ar ką nors sakiau, nepamenu“, – teismui yra pasakojęs R.Kurlianskis.

Ką E.Masiulis darė su gautais pinigais, R.Kurlianskis teigė netikrinęs: „Į jo pusę nežiūrėjau sąmoningai.

Tai tas pat, kas žiūrėti į žmogų, pamiršusį užsisagstyti kelnes ir besistengiantį tą klaidą skubiai ištaisyti.“

Apie susitikimo vietą, kur bus perduoti pinigai, jie kalbėjo užuominomis, bet E.Masiulis teigė, kad neplanavo nieko neteisėto: „Kai žmonės skolinasi ar perduoda pinigus, to, matyt, nereikia daryti viešai, atsistojus vidury Gedimino prospekto.

Tuo labiau kad aš tuo metu buvau žinomas žmogus.“

Nusikalstama vakarienė

R.Kurlianskio ir E.Masiulio susitarimą dėl vadinamojo kyšio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai įrašė per bendrą jų vakarienę viename Vilniaus restoranų – tuometis Liberalų sąjūdžio vadovas ir verslininkas buvo išėję į lauką parūkyti.

R.Kurlianskį ir su juo bendravusius politikus sekusiems STT pareigūnams žodis „vakarienė“ skambėjo lyg nusikaltimas.

„18 valandą vyks vakarienė, kurios metu bus aptartas kyšių davimo mechanizmas Darbo partijai“, – tokį tuomečio koncerno „MG Baltic“ valdybos nario R.Kurlianskio ir Seimo nario „darbiečio“ V.Gapšio susitikimo anonsą 2019 m. spalio 15-ąją savo pažymoje parašė STT pareigūnai.

Ši pažyma ir laikoma politinės korupcijos bylos pradžia.

Su iš dalies išslaptinta pažyma susipažinęs V.Gapšys tvirtino, kad jos turinys iškreiptas: „Mūsų pokalbis ne cituojamas, bet interpretuojamas. Apie jokius mechanizmus nebuvo net kalbos, mes derinome vakarienės, rašomos be kabučių, laiką.“

Politikas abejojo, ar tikrąją jų pokalbių stenogramą pamatęs teisėjas būtų davęs leidimą atlikti kriminalinę žvalgybą: „O jei išduotų, tokiu atveju bet kokia vakarienė taptų pagrindu sekti Lietuvos piliečius.“

Balsavo „už“ ar „prieš“?

Nors teismo salėje ketverius metus buvo kalbama apie E.Masiuliui duotą kyšį, už ką iš tiesų juo bandyta atsilyginti, teisėjai nesuprato. Į bylą buvo įtraukti visi pokalbiai apie tuomet Seime svarstytus įstatymus.

R.Kurlianskis ne kartą stebėjosi, kad dalis įvykių, už kuriuos jis esą atsilyginęs E.Masiuliui, tiesiog neįvyko arba rezultatas buvo priešingas jo ir koncerno „MG Baltic“ norams.

Dėl Š.Gustainio pateiktų Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seimo posėdyje visai nebuvo balsuojama, nes jos atmestos dar Biudžeto ir finansų komitete.

Dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projekto E.Masiulis ir Liberalų sąjūdžio frakcija susilaikė, todėl jų balsai įvertinti kaip balsavimas „prieš“, tačiau kaltinime rašoma, kad E.Masiulis balsavo „už“.

„Ar E.Masiulio susilaikymas buvo agresyvesnis, labiau orientuotas į minėto nutarimo priėmimą?

Ar E.Masiulis balsavimo metu kaip nors garsiai šaukė, kad balsuoja „už“, tačiau susilaikė, ar nenustygo vietoje, todėl prokurorui galėjo susidaryti įspūdis, kad galbūt E.Masiulis labai norėjo balsuoti „už“, bet per neapsižiūrėjimą suklydo, tačiau širdyje vis tiek buvo „už“?

Ir todėl jo susilaikymas kaltinime įskaitytas kaip balsavimas „už“?“, – viename teismo posėdžių yra svarstęs R.Kurlianskis.

Atsilygino už nesėkmes?

Visi šie sprendimai jau buvo žinomi 2016 metų gegužės 10-ąją, kai R.Kurlianskis E.Masiuliui perdavė vadinamąjį kyšį.

Tuo metu jau buvo apsispręsta ir dėl paminklo J.Basanavičiui vietos Vilniuje.

Jį nutarta statyti priešais Nacionalinę filharmoniją, o ne K.Sirvydo skvere, kaip norėjo jo statybas finansuoti žadėję koncerno „MG Baltic“ atstovai.

„Pinigų perdavimas 2016 metų gegužę chronologiškai nukrinta nežinia iš kur. Galimo atlygio data – po visų nevykusių, neįvykusių įvykių ar įvykių su priešingu rezultatu“, – stebėjosi R.Kurlianskis.

Jo nuomone, kaltinimas siekiu pakeisti praeityje jau įvykusį įvykį – dar negirdėtas šios bylos prokuroro atradimas.

Prajuokino klaidos

E.Masiulis yra pripažinęs, kad vietos parinkimas J.Basanavičiaus paminklui tuo metu buvo itin svarbus Liberalų sąjūdžiui: „Po Remigijaus Šimašiaus sėkmingo ar nesėkmingo vadovavimo Vilniaus miestui situacija buvo įtempta.

Mes supratome, kad Liberalų sąjūdžio sėkmė priklausys nuo to, kaip R.Šimašiui seksis vadovauti Vilniaus savivaldybei.“

Svarstant šį epizodą teisiamuosius pralinksmino pokalbius šifravusių pareigūnų padaryta klaida.

R.Kurlianskio, Romano Raulynaičio ir E.Masiulio diskusiją apie vietą J.Basanavičiaus paminklui įrašę, o po to šifravę pareigūnai protokole parašė „Kelininkų ir architektų sąjunga“, nors iš pokalbio buvo aišku, jog paminklo parinkimo vietai buvo svarbi ne kelininkų, o menininkų nuomonė.

Nemažai klaidų kaltinime pastebėjęs R.Kurlianskis apgailestavo, kad tai toleruojama: „Netinkamai ir blogai atlikti savo darbą Lietuvoje tapo visiškai įprastu dalyku, su tuo praktiškai visi susitaikė ir tokia praktika driekiasi nuo pat valdžios viršūnių iki eilinio paštininko.

Blogai dirbantys visada randa pasiteisinimų, kaip antai visagalė techninė klaida. Arba visada atsiranda juos pateisinančių.“

Minėjo tik vyrų vardus

Viename pakeistų kaltinimų teigiama, kad R.Kurlianskis pats arba per tuometį Seimo narį Kęstutį Daukšį siekė paveikti tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, kad Pelno mokesčio įstatymo svarstymas nebūtų įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę.

R.Kurlianskio teigimu, slapta užfiksuotuose jo pokalbiuose su politikais L.Graužinienė net nebuvo minima.

Pokalbių stenogramose minimas K.Daukšys ir tuometis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius. Kalbėdami su V.Gapšiu šiuos politikus jie vadino vardais.

„Seimo pirmininkės Graužinienės vardas nėra ir nebuvo nei Petras, nei Kęstas. Jos vardas – Loreta. Be to, kalbama apie vyriškosios lyties asmenis. Kiek pamenu, L.Graužinienės asmens dokumentus teismas tikrino“, – įgėlė R.Kurlianskis.

Svarstant galimybę atidėti šio klausimo svarstymą V.Gapšys R.Kurlianskiui pasakė, kad tai įmanoma padaryti „tiktai per seniūnų sueigą“. Verslininkas teisme tvirtino negirdėjęs, kad L.Graužinienę kas nors neoficialiai būtų vadinęs „seniūnų sueiga“.

Savo susitikimus ir pokalbius su Seimo nariu V.Gapšiu verslininkas yra komentavęs ir taip: „Dabar cituoju savo kalbą: „Hmm... hmm... hmm...“. Tokį pokalbį iššifravę pareigūnai byloje įrašė, kad R.Kurlianskis „pritariamai krenkštė“.“

Nuskriaudė kaimo vaikus

Teisiamas verslininkas pareigūnams yra priekaištavęs ne tik dėl klaidų, jo nuomone, nepagrįstų kaltinimų, bet ir sužlugdytų projektų: „Kai kurie politikai ir teisėsaugos pareigūnai mano, kad tik jie šioje šalyje yra gėris.

Tačiau patys gali sugadinti net geriausią iniciatyvą.“

Kaip vieną pavyzdžių jis paminėjo Seimo nario G.Steponavičiaus rengtas paskaitas moksleiviams. Byloje jos laikomos Liberalų sąjūdžio rinkimų kampanijos dalimi.

„Šie renginiai galėjo atitraukti moksleivius nuo alkoholio, cigarečių ar kitų gatvės pramogų. Kaip reikia nekęsti provincijos žmonių, kad nubaustum tuos, kurie bandė ką nors daryti?

Nubausti provincijos moksleivius ir atimti iš jų galimybę išgirsti ką nors šviesesnio?“ – kalbėjo R.Kurlianskis.

Jo teigimu, korupcijos paieškos sužlugdė ir kitus svarbius projektus: „Kiek žmonių kasmet žūsta važinėdami vadinamuoju Utenos plentu? Kam svarbu, kad šį kelią tiesdami šimtai darbininkų keletą metų būtų turėję darbo?“

Tradicijos neišnyks

Apie jam pareikštus kaltinimus teisėjams vaizdžiai yra bandęs paaiškinti ir V.Gapšys: „Jei žmona teisėjo prašo grįžtant iš darbo už 100 eurų jai nupirkti batus, o jis tuos pačius batus randa už 90 eurų, tai nepirks ar skambins žmonai pasitarti?“

Taip Seimo narys komentavo bylos teiginius, kad jis Darbo partijos naudai kaip kyšį gavo daugiau nei 12 tūkst. eurų nuolaidą reklamai.

V.Gapšį piktino tai, kad šia byla bandyta pakeisti įprastą politikų bendravimą: „Dabar politinėje arenoje kaip didžiausia blogybė įžvelgiama tai, kad kažkas kalbasi. Turėtų vieni su kitais nesikalbėti.

Geriausia būtų visus uždaryti atskiruose kabinetuose ir kad tik sekretorė raštus nešiotų, bet tokio gyvenimo nėra, todėl žmonės ir kalbasi.“

Tuo metu R.Kurlianskis vylėsi, kad kaltinimai dėl vakarienių, pokalbių ir dovanų gyvenimo Lietuvoje nepakeis: „Tradicijos ir papročiai nėra reguliuojami Baudžiamuoju kodeksu.

Kalėdos ir gimtadieniai Lietuvoje vis dar tebėra šventės, sveikinimas – padorumo ir kultūros klausimas, atsakomasis pasveikinimas – taip pat.“

Šimtai posėdžių, kalnai dokumentų

Vadinamąją politinės korupcijos bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti 2018 metų birželio 8-ąją.

Iš viso buvo surengti 284 teismo posėdžiai, per juos apklausta daugiau nei šimtas liudytojų. Viso proceso metu teisiamuosius gynė 13 advokatų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, daugiau kaip 50 jų – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai.

Teismui perduota byla buvo 108 tomų, juos sudaro daugiau nei 21 tūkstantis lapų. Vien kaltinamasis aktas užėmė 450 puslapių, o teismo surašytas nuosprendis – 591 puslapį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.