„Man atrodo, kad pandemija su savo tuo izoliacijos burtažodžiu, kaip aš kartais sakau, turėtų būti viena didžiausių pamokų ne tik šito viruso, bet apskritai visų infekcinių ligų atžvilgiu“, – apie pandemijos įtaką sakė A.Dulkys.
Ministras teigė, kad sprendimas nutraukti ekstremaliąją situaciją kartu su visais jos ribojimais yra kelias link to, kad koronavirusas būtų traktuojamas kaip ir kitos infekcinės ligos.
„Tai yra signalas, kad situacija pasikeitė ir kad dabar su tuo virusu, kaip ir dažnai kai kurie ir ekspertai sakė, pats laikas išmokti gyventi, taip, kaip ir su kitais dalykais.
Kitokių kažkokių reikalavimų nebebus, tiesiog pasikeičia darbo organizavimas, taip pat bus rekomendacijos taip, kaip ir visų kitų ligų, sakykime, gripo, tuberkuliozės ar kitų, atžvilgiu. Tiesiog turėsime perderinti visus algoritmus ir gyventi toliau“, – sakė jis.
Nors ribojimai ir atšaukiami, tačiau Lietuvoje naujų ligos atvejų vidurkis per savaitę vis dar yra daugiau nei 800. Paklaustas, ar su tokiais užsikrėtusiųjų skaičiais galima koronavirusą lyginti su gripu, A.Dulkys atsakė, kad pagrindinis indikatorius vis dėlto yra žmonių kiekis reanimacijose.
„Mes tiesiog mažai pagalvodavome apie tai, kad dabar kai kurių dienų vidutinis atvejų skaičius yra labai panašus į tokį, koks buvo gripo atvejų skaičius. Čia buvo esminė Vyriausybės pandemijos valdymo žinutė.
Mes visus kvietėme sekti pacientų reanimacijoje skaičių, tai buvo pagrindinis indikatorius. (...) Taip, tų žmonių miršta, bet jeigu mes pasižiūrėsime į tai, kokie tie žmonės, tai dažniausiai tai yra senyvo amžiaus žmonės, tie, kurie turi gretutinių ligų. 75 proc. jų – nepasiskiepiję arba negalėję skiepytis.
Žiūrint sistemiškai, šiam momentui visą valstybę laikyti įkaitais ekstremalios situacijos statusu tikrai nėra pagrindo. Lygiai taip pat visose šalyse dabar jau vyksta tas išėjimo procesas. Mes, Lietuva, esam taip pat žingsnis žingsnyje, nieko mes čia ypatingo nedarome“, – dėstė ministras.
Nuo gegužės 1 d. su ribojimais išnyks ir karštoji koronaviruso linija, taip pat mobilūs punktai. A.Dulkys vis dėlto sakė, kad situacijos dramatizuoti nereikėtų, kadangi panaši situacija vyko ir su vakcinacijos centrais, tačiau pokyčių niekas nepastebėjo.
„Čia irgi įdomus dalykas. Pavyzdžiui, mes nepastebėjome kaip vakcinacijos centrai patys išnyko, sumažėjo, mobilių punktų irgi buvo pradėję mažėti, dabar irgi jie sumažės. Taip, dabar testavimas bus organizuojamas per gydymo įstaigas, taip, kaip ir visų kitų ligų atžvilgiu, nuspręs gydytojas. Jeigu bus simptomai, paskirs ir testus pasidaryti, ir atitinkamai rūpinsis nedarbingumu ir kitais dalykais.
Testavimui (karštosios linijos) 1808 nebėra, tačiau vakcinacijos registracija, „Koronastop“ programėlė toliau veiks, bet taip pat bus galima registruotis ir per E. sveikatą, ir lygiai taip pat per savo gydymo įstaigą“, – pokyčius vardino ministras.
Vis dėlto pokyčiai nepalies vakcinų nuo koronaviruso kainų. Nors dauguma kitų infekcinių ligų skiepų – mokami, tačiau sveikatos apsaugos ministras tikino, kad COVID-19 vakcinos kol kas liks nemokamos, nes pandemija dar nesibaigė.
Paklaustas, kokiu atveju vėl būtų sugrįžta prie ekstremaliosios situacijos šalyje, A.Dulkys sakė, kad ir toliau bus orientuojamasi į užimtų lovų kiekį reanimacijose.
„Nieko naujo, matyt, neišrastume. Mes ir toliau seksim, kokie yra hospitalizacijos rodikliai ligoninėse, kokia yra situacija reanimacijoje. Lietuvoje tie 240 pacientų reanimacijoje yra tikrai labai tikslus indikatorius, kokia yra apskritai situacija visoje sveikatos apsaugos sistemoje“, – sakė jis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad nors omikron atmaina buvo išskirtinai greitai plintanti ir palietė didelę visuomenės dalį, tačiau situacija išliko gera dėl itin didelio imunizacijos lygio.
„Omikron atmaina tikrai buvo išskirtinai greitai plintanti, labai energinga ir klastinga, bet jis jau susidūrė su didžiule pasiskiepijusių žmonių siena. Jis susidūrė su žmonėmis, kurie jau buvo persirgę ir mes, žiūrint iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, esame pasiekę labai aukštą imunizacijos laipsnį – apie 90 proc. darbingo amžiaus žmonių oficialiai, o kiek dar yra persirgusių, kurie to nežino.
Mes truputį save pasidaužydavome, ar daug, ar mažai žmonių pasiskiepijo, bet žiūrint realiai į mūsų įpročius, tai Lietuvoje pasiskiepijo didesnis skaičius žmonių negu atėjo į referendumą dėl rusų kariuomenės išvedimo. Ta ugniasienė tikrai yra stipri“, – teigė A.Dulkys.
