Pastebėjo, kada Rusija griebiasi grasinimų branduoliniu ginklu: nereikėtų apsigauti

Patyrusi reikšmingų nuostolių Ukrainoje, Rusija aštrina branduolinio ginklo panaudojimo naratyvą, siekdama įbauginti ir atgrasyti Vakarų valstybes nuo tolesnės pagalbos ukrainiečiams, įvertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Karas Ukrainoje, sunaikintas Rusijos tankas Černigove.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, sunaikintas Rusijos tankas Černigove.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Laurynas Kasčiūnas<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas<br>T.Bauro nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2022-04-22 19:39, atnaujinta 2022-04-23 08:16

Vis dėlto, parama ginklais turi būti ne tik tęsiama, bet ir stiprinima, o ruoštis bei atlikti savo namų darbus, anot jo, turėtų ir Lietuva – L.Kasčiūno teigimu, šalis turi pradėti vadovautis visuotinės gynybos principu ir pasiruošti rezistencijai.

Pastebi tendenciją

JAV prezidento Joe Bideno administracija teigia rimtai vertinanti galimo Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę, vis dėlto, šalies žvalgyba esą neturi duomenų apie jokius konkrečius rusų kariuomenės branduolinių pajėgų veiksmus.

L.Kasčiūnas vylėsi, kad Rusijos sprendimų priėmėjai dar turi bent kokį savisaugos instinktą ir branduolinio ginklo nenaudos.

„Reikia pastebėti, kad jie specialiai kartais eskaluoja šią temą – jie pradėjo eksaluoti ją tada, kai jiems pradėjo nesisekti fronte. Kai jie įklimpo Ukrainoje, jie pradėjo leisti žinutes apie taktinį branduolinį ginklą, kad tai branduolinė valstybė, nesikiškite. Tai rodo, kad jie bando įbauginti tam tikras Vakarų šalis, jog šios nepadėtų Ukrainai, netiektų ginkluotės, „neeskaluotų“.

Ačiū Dievui, kad vakaruose į tuos „neeskalavimo“ spąstus patenka vis mažiau valstybių, ir jos tų grasinimų bei bauginimų klauso vis mažiau. Visi mato ir supranta, kad Rusija turi rimtų problemų Ukrainoje – 90 proc. visų sausumos pajėgų, kurios gali kautis, jau yra Ukrainoje ir turi problemų.

Tad kai jie pradeda stiprinti savo naratyvą dėl branduolinio ginklo panaudojimo, turėkime galvoje, kad tai yra jų bandymas užmaskuoti jų silpnybes fronte – tam tikras bauginimas, ir ne daugiau. Tikrai nereikėtų pasiduoti tam, bet toliau tęsti paramą Ukrainai, ir ją stiprinti“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo L.Kasčiūnas.

Pasiruošimo planai

Nepaisant dabartinių Rusijos pajėgų nesėkmių Ukrainoje, L.Kasčiūnas neatmeta, kad po kelerių metų, atstatęs praradimus, Kremliaus režimas gali pradėti naują karą.

Dėl to Lietuva, anot jo, turi laiko susikurti naują saugumo architektūrą, kuri atgrasytų Rusiją nuo galimo puolimo.

„Turint omeny, kad Rusija įklimpo, kad NATO turi unikalius žvalgybinius gebėjimus ir kad esame NATO nariai, jeigu mums pavyktų susikurti naują atgrasymo architektūrą, intencijų patikrinti mūsų saugumą Rusija neturės.

Tačiau norint tai pasiekti, negalima užmigti – negalima tik stebėti, ką ukrainiečiai daro, kaip jie kaunasi už Europą. Reikia daryti viską, kad mes patys rytų flange sustiprėtume“, – dėstė jis.

Rytų flango stiprinimo klausimą Lietuva ruošiasi kelti birželį Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

„Mūsų tikslas yra priešakinės gynybos koncepcija – tai reiškia, kad mes norime NATO bataliono lygio vienetų, kurie dabar yra vokiečių vedami Lietuvoje, augimo iki brigados dydžio vienetų. Jei dabar kalbame apie 1,5 tūkst. karių, turėtume 3-5 tūkst. brigados dydžio vienetą, kuris būtų su pilno spektro pajėgumu. Turėtume būti pasiruošę priimti diviziją, o ta brigada būtų integruota į diviziją, kuri dengtų Lietuvą.

Taip pat Lietuvos tikslas yra oro gynyba – oro policijos misijos transformacija į oro gynybos misiją. Tai reikštų visiškai naują atgrasymo ir gynybos architektūrą rytiniame flange“, – įvardijo L.Kasčiūnas.

„Sakome labai paprastai – atgrasyti yra pigiau negu gintis. Jeigu nenori karo, galbūt po penkerių metų ar daugiau, kai Rusija atsigaus, turime sukurti tokią architektūrą, kad jiems nekiltų jokių intencijų testuoti penktąjį straipsnį“, – pridūrė jis.

Tiesa, konservatorius pastebi ir visuomenės indėlį atgrasymo plano įgyvendinimui.

„Visuotinė gynyba yra tas principas, kuriuo reikia vadovautis – neužtenka tik NATO, neužtenka tik Lietuvos kariuomenės, nors labai svarbu yra stiprinti jos kovinę galią, bet reikia įtraukti visuomenę. Šaulių sąjungą reikia padaryti masine, ambicinga organizacija, reikia dirbti su rezervu, organizuoti rezervo žmones, kurie baigė karinę tarnybą, kad jie žinotų savo funkcijas karo atveju.

Kitaip tariant, reikia ruoštis rezistencijai – jei ruošiesi rezistencijai, tai visuomenė yra atspari ir galinti kovoti net užnugaryje, o tai irgi didžiulis atgrasymas priešui eiti čia, į mūsų teritoriją. Turime sukurti labai atsparią, orią visuomenę, kuri nebijotų priešininko intencijų“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.