Ataskaitą pristačiusi premjerė I.Šimonytė konstatavo, kad Vyriausybė, darbą pradėjusi itin paaštrėjus pandemijos krizei, su ja dorotis turėjo ir pernai.
Be to, prisidėjo ir Baltarusijos režimo suorganizuota nelegalios migracijos krizė. O į šiuos metus atkeliauta prasidedančios energijos išteklių ir kainų krizės taku, vasarį viską užgožus ir paaštrinus karui Ukrainoje.
Bet premjerė tvirtino, kad Vyriausybė šauniai tvarkėsi ir tvarkosi su visomis krizėmis, negana to, bėdos nestabdo esminių darbų, kuriuos ši valdžia planavo ir žadėjo dar prieš rinkimus. Iš esmės vienintelį trukdį esą sukėlė karas.
Būtent dėl to, kad jo ilgalaikis ekonominis poveikis dar nėra aiškus, teko atidėlioti antiinfliacinių priemonių paketą, kuris pateiktas tik praėjusią savaitę.
Tuo metu žadėtas kompleksinis mokesčių sistemos pertvarkymas vėl atidedamas ir bus teikiamas galbūt tik rudenį.
Apskritai, pasak I.Šimonytės, ši valdžia laikosi principo, kad geriau papildomą kartą atmatuoti, o tik po to pjauti, todėl dar tik rengiamasi esminėms žadėtoms reformoms, pavyzdžiui, švietimo sistemos, mokyklų tinklo ar sveikatos apsaugos infrastruktūros.
Opozicija tokią veiklą įvertino visiškai kitaip – esą ši Vyriausybė yra silpna ir nekompetentinga, pasimetusi tarp tikslų ir prioritetų.
Taigi, viena vertus, ji itin prastai tvarkosi su krizėmis, antra vertus, tos krizės jai yra patogus figos lapas pridengiant savo nesėkmes.
Silpniausiais iš visų silpnųjų, kaip jau įprasta, opozicija paskelbė sveikatos apsaugos, susisiekimo, vidaus reikalų, žemės ūkio ministrus A.Dulkį, M.Skuodį, A.Bilotaitę, K.Navicką.
Į šią rikiuotę taip pat pateko ekonomikos ir inovacijų ministrė, „laisviečių“ lyderė A.Armonaitė, kuriai esą svarbiausi tik ideologiniai partijos prioritetai.
Be to, opozicija priminė riaušes prie Seimo, didžiulį visuomenės susiskaldymą ne tik dėl koronaviruso pandemijos valdymo, bet ir dėl kitų vertybinių dalykų.
Faktas yra ir tai, kad dėl menko reformų tempo ar iš anksto neįvertintų užsienio politikos žingsnių, konfliktų su Kinija, Rusija ir Baltarusija, kurie lėmė ekonominius nuostolius, savus kritikuoja ir valdantieji. Labiausiai – mažesnieji koalicijos partneriai Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis, kurie mėgina veržtis iš konservatorių šešėlio.
Savą politinę kampaniją, kartais atsargiai pakritikuodama Vyriausybę, bet labiausiai prezidentą, mėgina plėtoti ir Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen.
Šios politikės pateiktas įvairių lengvatų, pirmiausia valdiškame sektoriuje dirbančioms jaunoms šeimoms, paketas dar labiau sustiprino spėliones, kad ji rengiasi prezidento rinkimams. Galbūt kaip visos valdančiosios koalicijos kandidatė?
Žodžiu, opozicija pranašauja, kad valdantieji, kurie ir taip skendo daugybėje komunikacinių ar politinių klaidų, taip stiprindami krizių poveikį, toje pelkėje klimps ir toliau. Juolab kad pamažu artėjant naujų rinkimų ciklui koalicijoje esą didės ir politinė konkurencija.
Vis dėlto kol kas padėtį valdančiųjų stovykloje stabilizuojantis veiksnys yra karas Ukrainoje.
Antai konservatorių reitingai pagerėjo, ir šis proveržis gali būti ilgalaikis.
Bet dabartinė dramatiška situacija pasaulyje, matyt, negali iš esmės pakeisti pagrindinių partijų pozicijų ir bendros politinės konjunktūros.
Rinkėjai toliau vadovaujasi įprastomis simpatijomis ar antipatijomis ir orientuojasi į vidaus politikos reikalus.
Tai, regis, gana ryškiai parodė ir reakcija į šią savaitę paskelbtą daug kam netikėtą Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį šešerius metus besitęsusioje garsiojoje galimos politinės korupcijos byloje.
Didžiausius smūgius patyrė ir teisėsaugos reputacija, ir visuomenės pasitikėjimas visa teisingumo sistema.
Pagrindinė kaltė dėl šios bylos subyrėjimo, aišku, tenka Specialiųjų tyrimų tarnybai ir prokurorams, beje, toli gražu ne pirmą kartą nesugebėjusiems pateikti įrodymų visumos, kuri būtų neatremiama.
Bet pasipylė ir kritika teismui, kuris esą iki padebesių užkėlė įrodymų kartelę.
Žinoma, reitingo taškų ieškantiems politikams lengviausia pliekti teismą, taip žaidžiant su didelėje visuomenės dalyje vyraujančiu įsitikinimu, kad visi teisėjai yra arba korumpuoti, arba paklūstantys valdžioje esančioms jėgoms.
Būtent taip nuosprendį vertino daugelis opozicijos veikėjų, tarp jų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S.Skvernelis.
Tuo metu išteisinto Liberalų sąjūdžio vedlė Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen iškart paskelbė neabejojusi, kad toks teisingas ir bus teismo sprendimas. Tiesa, galima spėti, kad akmenį nuo širdies liberalams nuritinęs išteisinamasis nuosprendis jų politinės reputacijos greičiausiai ne tik nepagerins, bet gali net pabloginti.
Bene protingiausiai šioje situacijoje elgėsi kiti politikai, pavyzdžiui, socialdemokratai, konservatoriai ar prezidentas G.Nausėda. Jie arba ragino pagaliau nuodugniai apsvarstyti nuolat trūkinėjančią visą valstybės kovos su politine korupcija sistemą, arba apskritai susilaikyti nuo šauksmų, kol nesibaigs apeliacinis procesas.
Juk bylinėjimasis dar tikrai nesibaigė, taigi galutinis taškas šioje istorijoje nepadėtas.
