Tiesa, nerimą kelia Rusijos jau okupuotos Ukrainos teritorijos. D.Šlekys neatmeta, kad užimtose teritorijose režimui surengus butaforinius referendumus, šiose vietovėse gyvenantys ukrainiečiai gali būti rekrūtuojami ir prievarta verčiami stoti į kovą prieš savo bendrapiliečius.
Pagrindinis tikslas
Karybos eksperto, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo D.Šlekio teigimu, šiuo metu Ukrainos kontrpuolimas ir Rusijos kariuomenės išstūmimas yra visiškai neįmanomas.
„Šiuo metu tai yra visiškai neįmanomas dalykas. Šiuo metu kalbame apie tai, kad Ukraina sustabdytų Rusijos bandymą pralaužti frontą, neleistų rusų tankams riedėti į šalies gilumą. Ukrainos tikslas – neleisti Rusijai rasti spragų fronte.
Daug kas šneka apie Antrojo pasaulinio karo scenarijų – tankų mūšius. Aš asmeniškai matau Pirmojo pasaulinio karo scenarijų, kai dvi pusės stumiasi pirmyn atgal keletą kilometrų, o pagrindinė kova vyksta ne tarp žmonių, o tarp artilerinių sistemų – kurie daugiau šaudys, kurie atlaikys.
Ukrainos darbas šiuo metu yra nepralaimėti. Jeigu ji atstovės ten, kur dabar ji stovi, ir per tiek laiko Rusija nesugebės įlįsti giliau, tai ne tik politiškai, bet ir kariškai Ukraina jau laiminės, nes realiai bus praradusi labai nedidelį plotą, o Rusija bus išsekusi kariškai. Tada galime mąstyti apie paliaubas“, – įvertino D.Šlekys.
Kariškai išsekinta, Rusija nebeturėtų energijos mąstyti apie rimtą invaziją į Ukrainos gilumą.
„Ar Ukraina sugebės nustumti Rusiją? Žiūrėkime labai paprastai – kodėl Rusijai iš dalies nesiseka? Nes ji neturi paramos iš oro, o tankas ir lėktuvas turi dirbti kaip komanda.
Bet jeigu mąstome apie analogišką Ukrainos atsaką – stumti Rusijos pajėgas kontrpuolimu, tai jai irgi reikia paramos iš oro, aviacinio ir raketinio. To Ukraina neturi daug. Lieka klausimas, ar Vakarai duos“, – pabrėžė politologas.
Kalbos apie gegužės 9-ąją – iš piršto laužtos?
Vis dėlto, D.Šlekys netiki dalies ekspertų keliama versija, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki gegužės 9-osios Pergalės dienos sieks užsitikrinti tam tikrą pergalę Ukrainoje.
„Nuoširdžiai netikiu. Nes jeigu sakome, kad V.Putino režimas kontroliuoja visą informacinę erdvę Rusijoje, tai jie bet kurią minimalią pergalę komunikacine prasme gali išsukti kaip didžiulį laimėjimą.
Jie gali pateikti Chersono kontrolę, to pačio Mariupolio kontrolę – jis nėra kontroliuojamas visas, bet didžioji dalis yra Rusijos kontroliuojama. Jei labai norėsi, gali tai pateikti kaip laimėjimą, kurį rodai per televiziją, vyksta debatai, diskusijos, Raudonąja aikšte pražygiuoja gražūs, nublizginti kareivėliai, paimti iš karo akademijos.
Pasaulis žinos, kad Rusija nieko nelaimėjo gegužės 9 dieną, bet režimas gali bet kurią istoriją išpinti taip, tarsi ji – didžiulis laimėjimas“, – įsitikinęs D.Šlekys.
Tuo metu tai, kad Rusija greičiausiai bandys suorganizuoti režisuotus referendumus užimtose Ukrainos teritorijose, kuriais mėgins pateisinti okupaciją, anot jo, yra tikėtinas scenarijus.
„Šis scenarijus mums yra pažįstamas, jis atrodo galimas. Aišku, Ukrainos pajėgų spaudimas ir artėjimas prie Chersono regiono (jie tai vieną, tai kitą mažą gyvenvietę atsiima), kelia klausimų dėl Rusijos gebėjimo kontroliuoti visą Chersoną.
Bet įvykus referendumui, ir jeigu būtų „sutikimas“ prisijungti prie Rusijos, jų akimis tai Rusijai suteiktų legalų pagrindą prievarta rekrūtuoti tos pačios Ukrainos žmones į Rusijos karines pajėgas kaip patrankų mėsą – tie žmonės būtų neparengti, nemotyvuoti, nenorėtų ten būti.
Tačiau Vakarų analitikoje teko skaityti, kad būtent tai yra vieta, kur Rusija gali ieškoti žmonių tarnybai karinėse pajėgose, juos mesti į priešakines linijas ir taip sekinti ukrainiečių pajėgas.
O sekinti ir psichologiškai, nes prieš Ukrainos kovotoją siunti ukrainietį, kuris yra prievarta atvarytas, šantažuotas, kankintas. Yra tam tikrų niuansų, kurie, deja, gali realizuotis ateinančiais mėnesiais“, – neatmetė D.Šlekys.
