Daugiausia pabėgimų – vasarą
Kaip ketvirtadienį skelbė naujienų portalas 15min, nuo migrantų krizės pradžios iš laikino apgyvendinimo vietų Lietuvoje pabėgo 975 neteisėti migrantai, o beveik 700 iš jų iki šiol nerasti.
185 iš pabėgusiųjų, portalo duomenimis, vėliau buvo sulaikyti. Vien Lenkija iki šiol grąžino 112 iš Lietuvos centrų pasišalinusių migrantų.
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis atkreipė dėmesį, jog toks skaičius fiksuotas nuo migrantų krizės pradžios praėjusių metų vasarą. Pasak jo, tuo metu neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai būdavo siunčiami į atskiras savivaldybes, tokias kaip Alytaus rajonas, Kapčiamiestis ar Ignalina, kur jie gyveno mokyklose ar kituose gyvenimui nepritaikytuose pastatuose su laikinomis tvoromis, tad būtent tuo metu fiksuota daugiausia bandymų pasišalinti.
„Tuo metu ten buvo tikrai nemažai bandymų pabėgti, todėl toje statistikoje didžioji dalis ir yra būtent tokių atvejų. Mes galime kalbėti apie mūsų administruojamus objektus – kai vasarą buvo migracijos pikas ir nebuvo patalpų, migrantai buvo apgyvendinami ir užkardose.
Iš užkardų tokių pabėgimų nebuvo, bet iš tų tikrųjų centrų, kuriuos dabar administruoja VSAT – Medininkų, Pabradės ir Kybartų – per pastaruosius pusę metų, nuo rugsėjo pabaigos iki balandžio pradžios, buvo fiksuoti 72 bandymai pasišalinti“, – portalą lrytas.lt informavo G.Mišutis.
Tačiau, pasak VSAT atstovo, šis skaičius turėtų būti skiriamas į dvi atskiras dalis.
„Pirmoji dalis yra ta, kai neteisėti migrantai bando pabėgti iš užsieniečių registracijos centrų, įveikti tvorą, prasilaužti, ir taip toliau. Kybartuose, kadangi ten buvo kolonijos pastatas ir tvoros, apsauga, tokių bandymų nebūna. Tai daugiau vyksta Medininkuose, kur įrengtas visiškai naujas konteinerių miestelis, ir Pabradėje, nes ten irgi atsirado konteinerių miestelis. Tai iš tų 72 migrantų 26 bandė fiziškai peršokti, pabėgti, bet jie visi anksčiau ar vėliau buvo sulaikyti – vieni prie tvoros, kiti – belipant, treti gal ir toliau nuo centro. Bet visi 26 buvo sulaikyti.
O ties antra, didesne grupe, jau prasideda teisiniai dalykai. Dalis tų migrantų turi teisę legaliai išeiti iš centrų 24 valandoms. Jie oficialiai išleidžiami, užsiregistruoja ir per kontrolės punktą išeina, bet jie negali išeiti iš Lietuvos. Jie pasiprašo prieglobsčio, ir, kol jų prieglobsčio prašymas nagrinėjamas, dalis turi tą teisę išeiti ir per 24 valandas sugrįžti, bet tai jiems reikalinga tik tam, kad jie galėtų legaliai išeiti ir tada tęsti savo kelionę, bandyti persikelti, pavyzdžiui, į Vokietiją“, – aiškino G.Mišutis.
Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas pridūrė, jog sprendimas leisti žmogui palikti registracijos centro vietą priklauso nuo migranto statuso.
„Jeigu jis yra neteisėtas migrantas, jam yra ribojama laisvė judėti, o po kurio laiko, jei jo statusas niekaip neišsisprendžia, jam suteikiama galimybė šiek tiek išeiti iš tos teritorijos kuriam laikui. Yra sprendžiamas jo prieglobsčio suteikimo arba nesuteikimo klausimas, procedūros užtrunka, ir mažai kam yra suteikiamas prieglobstis Lietuvoje.
Didžioji dalis jo negauna, todėl aktyviai jiems siūloma grįžti savo noru, pasinaudojant vienkartine valstybės išmoka ir nupirktais kelionės bilietais, o kas nenori, tos procedūros užtrunka“, – komentavo jis.
Lietuva nėra galutinė stotelė
G.Mišučio teigimu, migrantai šitaip gali atvykti į Vilnių ar kitus miestus, laisvai vaikščioti tame mieste, kuriame įrengtas registracijos centras, tačiau dalis jų atgal taip ir nebegrįžta.
„Piktnaudžiavimas šia teise tęsiasi metų metus. Iš visos grupės 39 per tą laikotarpį ir būtų tie, kurie su pasieniečių žinia legaliai išėjo, bet į centrą nebegrįžo. Savaime aišku, kad jie taip tęsia savo planuotą kelionę į Vakarų Europą“, – pabrėžė VSAT atstovas, pridurdamas, kad labai maža tikimybė, jog pabėgę migrantai liko Lietuvoje.
„Didžiosios daugumos tikslas nebuvo Lietuva – ji jiems buvo tik sustojimas ir visų planų sužlugdymas, jų didelių sumokėtų pinigų praradimas. Kartais pasitaiko, kad ir lenkai sulaiko ir po to grąžina, tas pats ir su Latvijos užsieniečių registracijos centrais ir ta pačia jų teise išeiti, tai jie ir iš Latvijos neretai būna sulaikyti prie Lenkijos sienos.
Trečias momentas – buvo 7 neteisėti migrantai iš tų 72, kurie skundėsi bloga sveikata. Dažniausiai tokie skundai yra nepagrįsti, bet jiems esą prireikia medikų pagalbos, tai tie 7 migrantai buvo pristatyti į Lietuvos ligonines, ir, greičiausiai meluodami dėl savo būklės, iš tų ligoninių pabėgo“, – portalui lrytas.lt sakė G.Mišutis.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai lrytas.lt pateiktame atsakyme taip pat akcentavo, jog didžiausi pasišalinusių migrantų skaičiai fiksuoti būtent vasarą. Pasak jų, rudenį įsteigus 5 užsieniečių registracijos centrus, bandymų pasišalinti iš apgyvendinimo vietų ženkliai sumažėjo.
„Pasišalinę iš apgyvendinimo teritorijos migrantai dažnai sulaikomi kaimyninėse Europos šalyse ir yra grąžinami atgal į Lietuvą. Pernai buvo grąžinti (savo noru arba priverstinai) 473 neteisėti migrantai, šiemet savo noru į kilmės šalis grįžo 559 užsieniečiai. Dar 57 migrantai šiuo metu yra pareiškę norą grįžti į savo kilmės šalį. Dabartiniais duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 2 700 neteisėtų migrantų“, – teigiama VRM komentare.
Prieglobsčio Lietuvoje negavusiems ir savo noru į kilmės šalį sutinkantiems grįžti migrantams taikoma vienkartinė 1 000 eurų išmoka, grąžinamiems savo noru užsieniečiams nuperkami ir kelionės bilietai.
Ši tvarka galioja užsieniečiams, kurie raštu pateikė prašymą savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir gauti vienkartinę paramą, iki šių metų gegužės 21 d.
Pasienyje jau baigiami pirmojo tvoros statybos etapo darbai
Naujienų agentūra BNS pirmadienį pranešė, jog pasienyje su Baltarusija jau nutiesta 320 kilometrų pjaunančios vielos, daugiau nei 220 kilometrų tvoros segmentų, atnaujinta per 40 kilometrų anksčiau įrengtos tvoros.
Artimiausiu metu darbai bus baigti svarbiausiuose maždaug 100 kilometrų ilgio pirmojo strateginės reikšmės projekto etapo ruožuose – netoli Druskininkų, A.Barausko ir Adutiškio pasienio užkardų.
Už projektą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“ nurodė, kad praėjusią savaitę pasienyje tvorą statė maždaug 800 darbuotojų – vidutiniškai jos nutiesiama po tris-keturis kilometrus kasdien.
Iki rugsėjo 1-osios planuojama daugiau kaip 500 kilometrų ruože nutiesti keturių metrų aukščio tvorą su koncertina. Tam skirta 152 mln. eurų.
Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
