Ar grasinimas atimti pilietybę gali pažaboti propagandą?

Latvijos parlamentas priėmė pilietybės įstatymo pataisas, pagal kurias karo nusikaltimus ar kitus tarptautinės teisės baudžiamus nusikaltimus remiantys asmenys gali netekti pilietybės. Latvijos pilietybė bus atimama, jei asmuo teikė ryškią finansinę, materialinę, propagandinę, technologinę ar kitokią paramą valstybėms ar asmenims, kurie vykdė veiklą, kenkiančią demokratinių valstybių teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Atimti Lietuvos pilietybę galima tik iš tų asmenų, kurie turi kitą pilietybę, o Lietuvoje tai itin išimtinis atvejis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Atimti Lietuvos pilietybę galima tik iš tų asmenų, kurie turi kitą pilietybę, o Lietuvoje tai itin išimtinis atvejis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 27, 2022, 2:25 PM

Po šio Latvijos veiksmo prasidėjo kalbos, kad galbūt tokio pat sprendimo reikėtų ir kitoms Europos Sąjungoms valstybėms. Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvai šis pavyzdys nėra aktualus, nes atimti pilietybę galima tik iš tų asmenų, kurie turi kitą pilietybę, o Lietuvoje tai itin išimtinis atvejis.

Pasak Latvijos universiteto profesoriaus Romualdo Ražuko, tai yra labiau simbolinis veiksmas.

„Atimti pilietybę galima tik iš tų žmonių, kurie turi dvi pilietybes, tiek Latvijos, tiek Rusijos. Tokių asmenų nėra daug, kadangi nėra sutarties tarp Latvijos ir Rusijos dėl dvigubos pilietybės. Tik ministrų kabinetas išimties tvarka gali tokią pilietybę paskirti.

Čia svarbus pavyzdys yra vienas rusų oligarchas, latvių kilmės Petras Avenas, kuriam ši pilietybė buvo paskirta dėl mecenavimo, Latvijos universiteto rėmimo. Jis yra sankcijų sąraše ir tai, veikiausiai, vienintelis asmuo, kurį šiai dienai galime paminėti.

Aš manau, tokių asmenų neturėtų būti Latvijoje, išskyrus išimtis apie kurias yra sprendusi Vyriausybė. Kiti – nėra atsisakę Rusijos pilietybės, na ir, tikriausiai, dabar tam ateis laikas“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė R. Ražukas.

Visgi, šis įstatymas kelia ir klausimų, pavyzdžiui, ar šio įstatymo pažeidimu būtų laikomas nuomonės reiškimas socialinėje erdvėje, interneto komentaruose. Pasak R. Ražuko, tai spręs saugumo tarnybos bei pilietybės ir migracijos tarnyba. Apskųsti tokį sprendimą bus galima parlamente.

„Pakankamai daug yra Latvijoje išsišokimų, jie garsūs iš rusakalbių pusės prieš ukrainiečius. Taigi, šis sprendimas labiau yra kaip psichologinis įspėjimas“, – teigė dr. R. Ražukas.

Latvijoje ir Gegužės 9-tosios renginiai nepraeina be išsišokimų, nesklandumų. R. Ražuko nuomone, šis įstatymas gali būti susijęs ir su artėjančia Gegužės 9-tąja. Vistik, profesoriaus teigimu, į šį įstatymą reikėtų žvelgti ir kaip į kovą prieš minėtąjį rusų oligarchą. Tai, kad jis turi ir Latvijos, ir Rusijos pilietybę, o taip pat yra sankcijų sąraše – nemalonus faktas Latvijos valstybei. Jis bus pirmasis, kuriam atims pilietybę, o „kitus atvejus sudėtinga įsivaizduoti“, – pažymėjo Latvijos universiteto profesorius.

Pasak dr. Manto Martišiaus, šis įstatymas pasitarnaus ir Rusijos propagandai. „Žvelgiant iš informacinio karo perspektyvos, įstatymas bus taikomas asmenims, kurie turi dvigubą pilietybę, bet viešoj erdvėj nuvilnijo, kad pilietybę bus galima atimti iš visų asmenų, kurie remia morališkai ar finansiškai Rusijos karo veiksmus“, – nurodė Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas. Net ir paminėtą rusų oligarcho atvejį galima ginčyti Europos Žmogaus Teisių Teisme ir kyla klausimas, kaip šiuo atveju pasielgtų teismas.

Teisinių klausimų įstatymas išties kelia, nes tenka apsispręsti, kas demokratinėje šalyje yra žodžio laisvė, o kuomet tai tampa neapykantos kalba. „Sunku atskirti, sunku suvokti, kas yra „ryškiai“ rėmė, kaip įrodyti tą rėmimą. Pats pilietybės suteikimas, kad vėliau ją iš tavęs atimtų, retas atvejis.

Nebent išdavimo metu buvo nežinomos aplinkybės, kurias tu nuslėpei. Atimti pilietybę galima, bet tai gali turėti labai didelių teisinių pasekmių. Demokratinėse šalyse nėra įprasta atiminėti pilietybes“, – sakė M. Martišius.

Pasak Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docento, tokiu įstatymu itin lengva manipuliuoti.

„Bus galima pasakyti, kad Latvija žengia tokiu keliu – visi kas nepritaria Latvijos oficialiai nuomonei, iš jų atimamos pilietybės. Bet juk realybėje tas įstatymas taikomas žymiai siauresnėje plotmėje“, – kalbėjo dr. M. Martišius.

Kartais kalbama, kad Vakarai turi mažiau įrankių laimėti informacinį karą prieš Rusiją. Demokratinėse valstybėse negalima uždrausti naudoti terminų, kaip tai, pavyzdžiui, gali Rusija. „Pagrindinė problema yra Rusijoje. Ten pateikti informaciją praktiškai yra neįmanoma.

Reikia daryti darbą, siųsti žinutes, ieškoti kanalų, kad Rusijos visuomenė gautų kažkokią informaciją. Rusijos žmonės pripratinti prie propagandos.

Jiems patinka girdėti, kad šalis yra atsigavusi, kad ji gali politinius sprendimus vykdyti kariniu būdu. Žmonės yra užhipnotizuoti“, – pastebėjo Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentas.

Vakarų šalyse propaganda taip pat plinta, tačiau, anot M. Martišiaus, jos pažaboti įstatymais – nepavyks.

„Tarptautinėje teisėje, tai kas yra susiję su žodžio laisve, yra uždraustas nesantaikos ir neapykantos kurstymas. Tas sąrašas yra baigtinis. Teisinio reguliavimo neturėtume tikėtis, reikia dėti pastangas į informacijos skleidimą, medijų raštingumo gerinimą, taip pat siekti per asmeninį santykį parodyti, kas vyksta Ukrainoje“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ pažymėjo dr. M. Martišius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.