Apie rusų pajėgų taktikos pokyčius ir Maskvos grasinimus Trečiuoju pasauliniu karu A.Sinevičius kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Skirtumai – akivaizdūs
„Rusijos pajėgos kariauja pagal XX amžiaus karybos standartus, kai jėga, karių, ginkluotės, artilerinės ugnies mase bandoma pralaužti gynybinę liniją arba sunaikinti gynybines pozicijas.
Tuo metu ukrainiečiai per tuos aštuonerius metus padarė daug išvadų, daug vienetų prasisuko pro antiteroristinių operacijų, 2014 metais Donbase susiformavusį frontą su okupuotomis teritorijomis, o ir NATO instruktorių mokymai Ukrainoje duoda savo.
Todėl matome, kad ukrainiečių pajėgos kariauja labai manevrinį, pasalomis, gyliu pagrįstą karą, nekovoja iš paskutiniųjų dėl vietovės – išnaudoja taktinį gylį atsitraukdami atgal, kontratakuodami, rodo proaktyvumą. Matomi tam tikri vakarietiškos kariavimo tradicijos požymiai“, – įvertino A.Sinevičius.
Jo teigimu, rusų pajėgos, nudegusios prie Kyjivo, iš dalies keičia savo taktiką.
„Prieš mūšių dėl Donbaso suaktyvėjimą buvo paskirtas naujas vadas, armijos generolas Aleksandras Dvornikovas, kuris turi patirties Sirijoje, Čečėnijoje.
Vadų pakeitimas parodo tam tikras Rusijos federacijos pajėgų problemas. 20 generolų nuėmimas, FSB generolo pasodinimas į kalėjimą indikuoja, kad Rusija tas problemas bando spręsti aukščiausiu lygmeniu, tačiau ar tai jiems pavyks, sunku pasakyti.
Galima pastebėti, kad jie puola truputį atsargiau, ypač šiauriniame ir pietiniame Donbaso flange. Jie pradeda masiškiau naudoti netiesioginę ugnį, nes ji nekainuoja manevrinių vienetų arba pėstininkų gyvybių, o efektą bandoma pasiekti tą patį.
Netiesioginė ugnis – tai artilerija, minosvaidžiai. Raketų smūgiai į Odesą, Nikolajevą ar kitus regionus rodo, kad daugiau kliaujamasi netiesiogine ugnimi, siekiant neaukoti manevrinių vienetų.
Aišku, kol tam tikros teritorijos nebus užimtos pėstininkais ar desantininkais, rusai negali jų išlaikyti arba užimti“, – pastebėjo majoras.
Kiek realūs yra Rusijos grasinimai?
Tuo metu iš Rusijos pasipylus naujiems grasinimams Trečiuoju pasauliniu karu ir branduoliniais pajėgumais, A.Sinevičius teigė, kad įbauginimo taktika Rusijos politikoje – nieko naujo.
Anot majoro, Vakarų valstybių žvalgyba geba įvertinti, kiek realūs iš tiesų yra Maskvos grasinimai.
„Reikia analizuoti, žiūrėti konkrečius veiksmus, kas vyksta žemėje – yra palydovai, kurie gali stebėti Rusijos teritoriją, jie mato, kada yra suaktyvėjimas, aliarmo paskelbimas tam tikrose pajėgose – pavyzdžiui, Rusijos branduolinėse pajėgose. Tiesiog reikia stebėti, ir tai yra daroma. (...)
Prie Suomijos buvo tam tikras bauginimas, technikos judėjimas. Tai yra žaidimas. Reikia suprasti, kad didžiosios valstybės žaidžia didesnį geopolitinį žaidimą, o pajėgų permetimas ir aktyvavimas rodo tam tikrą ženklą“, – kalbėjo A.Sinevičius.
Tai, kad Rusija yra branduolinė valstybė, atgraso Vakarus aktyviai kištis į šį konfliktą. Vis dėlto, jeigu Rusija užkabintų kurią nors NATO teritoriją, A.Sinevičiaus teigimu, Aljansas turi visas galimybes pareiti iš gynybinio į puolamąjį.
„Karas taip pat yra politika, atsakingi žmonės priimtų sprendimus. NATO kariuomenės turi ne tik gynybinio, bet ir puolamojo pobūdžio priemones – tankai, naikintuvai, laivynas su ilgojo nuotolio raketomis. Visa tai gali būti naudojama plataus spektro operacijoms – galima daryti tiek puolamuosius, gynybinius veiksmus, kovoti mūšiuose mieste, ore, žemėje, vandenyje ir informacinėje erdvėje“, – pabrėžė jis.
Lietuvos pasiruošimas
Birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime planuojama priimti sprendimus dėl Aljanso rytinio flango sustiprinimo – Lietuva sieks Bataliono augimo iki brigados ir kitų pokyčių.
Tačiau kiek realiai Lietuva turi laiko pasiruošti galimam Rusijos puolimui?
„Faktas, kad Rusija, įėjusi į Ukrainą, silpnėja – praranda techniką, gyvąją jėgą. Šiuo metu Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos silpnėja su kiekviena diena, su kuria ukrainiečiai naikina okupantus“, – teigė jis.
Tuo metu paklaustas, kokį laimėjimą rusams būtų realu užsitikrinti iki gegužės 9-osios parado, A.Sinevičius teigė, kad norint skelbti apie pergales realių laimėjimų režimui net nereikia.
„Propaganda vienareikšmiškai trimituos, kad pasiekė pergalių – jau dabar sakoma, kad Mariupolis užimtas, nors realiai „Azovo“ pulko, jūrų pėstininkai ir kiti dar priešinasi. Tai yra dvi skirtingos realybės, ir ten žmonėms bus pergalė.
Ir net kai karas pasibaigs, kai Rusija karą pralaimės, Maskva vis tiek sakys, kad karą laimėjo arba kad pasiekė tam tikrus tikslus“, – įsitikinęs jis.
Vis dėlto, ar pasibaigus karui ukrainiečiai vėl valdys visą savo teritoriją A.Sinevičius nesiėmė prognozuoti.
„Labai sunku vertinti, nes tai priklausys ne tik nuo karinių veiksmų ant žemės, bet ir nuo diplomatijos, įvairių susitarimų, nuo derybų“, – pabrėžė jis.
