Daugiau nei šimtui ukrainiečių moterų su vaikais iš laikiną prieglobstį suteikusių namų bus paprašyta išsikelti jau kitą savaitę. Tokią sutartį pasirašė būstų savininkai, kurie įspėjo, kad pabėgėlius priima tik iki gegužės.
Dar apie 200 atvykėlių iš Ukrainos į kitus namus privalo persikraustyti iki birželio 1 dienos.
Palangos savivaldybė jau balandžio pradžioje kreipėsi į keletą ministerijų ir paprašė kurorte turimose savo poilsinėse ar bendrabučiuose priimti iš laikinų būstų iškeliamus pabėgėlius.
Tačiau iki šiol jokių pasiūlymų nesulaukta.
Vasarą kainos kandžiojasi
Apie tai, kad ukrainiečius palangiškiai priėmė tik iki sezono pradžios, karo pabėgėliai buvo įspėti vos tik įsikūrę Palangoje, todėl jie jau seniai žvalgosi kito prieglobsčio vasarai.
Tačiau paaiškėjo, kad susirasti naują būstą beveik neįmanoma – visi vietos gyventojai, kurie turi laisvą kampą, laukia poilsiautojų arba įsileistiems ukrainiečiams sezono metu siūlo nuomotis gyvenamąją vietą už neįkandamą kainą.
Pabėgėliai pasakojo, kad pradėjus skambinti pagal skelbimus telefonu atsiliepę būstų savininkai dažniausiai iš karto nutraukia pokalbį vos išgirdę, kad nuomotis pageidauja ukrainiečiai.
Vietos gyventojai žino, kad Palangoje tik menkai apmokamus darbus gaunantys pabėgėliai negali mokėti tiek, kiek būstų savininkai tikisi užsidirbti per sezoną. O ukrainiečius įsileisti pusvelčiui ir prarasti šios vasaros pajamas palangiškiai nenori.
Pavyzdžiui, dvi moterys su dviem vaikais gavo pasiūlymą vasarą nuomotis 2 kambarių butą, bet už 700 eurų per mėnesį. Tačiau darbą gavusi ukrainietė tiek iš viso galėtų uždirbti neatskaičiavus mokesčių.
Išsirinko savo lydere
Sunkumus, su kuriais Palangoje susiduria ukrainietės, bene geriausiai žino kovo viduryje į kurortą iš Kijevo atvykusi 33 metų Ana Stupak-Zemliauskas.
Moteris prieš trejus metus ištekėjo už lietuvio, kuris kilęs iš Palangos. Kurorte gyvena ir vyro tėvai, pas kuriuos ukrainietė dabar apsistojusi.
„Dėl būsto ir pragyvenimo aš jokių sunkumų nejaučiu, tačiau noriu padėti savo tautiečiams. Juo labiau kad Ukrainoje dirbu tokį darbą, kuris reikalauja organizacinių sugebėjimų“, – pasakojo Ana, kuri yra Kijevo mero Vitalijaus Klyčko asistentė.
Per pirmuosius ukrainiečių susitikimus su Palangos savivaldybės atstovais aktyviausiai klausinėjusią A.Stupak-Zemliauskas įsidėmėję karo pabėgėliai išsirinko savo bendruomenės lydere.
Dabar moteris atstovauja ukrainiečiams pokalbiuose su savivaldybės atstovais, sprendžia jiems kilusias problemas, tautiečiams tarpusavy bendrauti sukūrė socialinę grupę „Ukrainiečiai Palangoje“.
Nuomai neužtenka pinigų
„Lietuvos ryto“ pakalbinta A.Stupak-Zemliauskas tvirtino, kad iki vasaros iš laikinų būstų išsikelti turintys ukrainiečiai yra puolę į neviltį: „Kur jiems eiti su mažais vaikais? Pas ką prašytis nakvynės?“
Anot moters, pabėgėliams lieka būsto ieškotis už pinigus, tačiau netgi susiradę darbą maždaug pusė jų galėtų mokėti tik apie 400 eurų per mėnesį.
Viena mergina įsidarbino viešbutyje, kuriame tvarkys kambarius, o rytais registruos pusryčiauti ateinančius svečius. Per dieną ji uždirbs 30 eurų, o prasidėjus sezonui pažadėta atlyginimą padidinti iki 35 eurų.
„Dirbdama 24 dienas per mėnesį ji uždirbs 840 eurų neatskaičius mokesčių. Už likusius pinigus kasdien reikės pavalgyti. Už kokią sumą ji gali sau leisti nuomotis kambarį?“ – tautietės pajamas įvertino Ana.
Dalis gyvena iš pašalpų
Ukrainiečiams nelengva Palangoje susirasti ir darbą.
Įsidarbinti siekiančios moterys pasakojo, kad daugelis darbdavių baiminasi jas įdarbinti, nes nėra tikri, ar jos vidury vasaros su vaikais nesumanys grįžti namo į Ukrainą.
„Kaip juos įtikinti, kad daugelis pabėgėlių dar ilgai neturės kur grįžti, nes jų namai subombarduoti?“ – kalbėjo Ana.
Jos manymu, nemaža dalis metus ar ilgiau čia užtrukusių ukrainiečių taip įsilies į vietos visuomenę, kad Lietuvoje gali likti gyventi.
Visi čia atvykę karo pabėgėliai dabar mokosi kalbėti lietuviškai, nes kitaip labai susiaurėja galimų specialybių paieškos.
Kambarių tvarkytojos, indų plovėjos, virėjų padėjėjos gali išsiversti ir be lietuvių kalbos, bet daugiau sezoninių darbuotojų kurorto kavinėms ir viešbučiams prireiks prasidėjus vasarai.
Taigi papildomų darbo vietų atsiras tik po mėnesio, o pajamų pragyvenimui pabėgėliams reikia jau dabar.
Pasak A.Stupak-Zemliauskas, dauguma ukrainiečių, kurie bėgdami nuo karo spėjo pasiimti santaupų, jas jau išleido. Kiti čia atvyko iš viso neturėdami pinigų. Dabar jie gyvena tik iš Lietuvoje gaunamų pašalpų.
Pabėgėliai tik dabar pradeda gauti laikino leidimo gyventi pažymėjimus, kurie suteikia teisę į socialines išmokas Lietuvoje – 72 eurų dydžio pašalpą už vaikus iki 18 metų, vienkartinę įsikūrimo pašalpą.
Kol kas ukrainiečiai yra gavę 115 eurų vienkartinę pašalpą maisto produktams, o moterims, turinčioms vaikų iki 3 metų, per mėnesį mokama po 50 eurų už kiekvieną atžalą. Taip pat kartą per du mėnesius jiems skiriami maisto paketai.
Gavę laikiną leidimą gyventi ukrainiečiai įgyja teisę į bedarbio pašalpą, tačiau tam reikia turėti gyvenamosios vietos nuomos sutartį.
Bet, anot A.Stupak-Zemliauskas, vasarą tokia sutartis Palangoje sunkiai įmanoma, vadinasi, darbo neradusiems ukrainiečiams nepasiekiama ir bedarbio pašalpa.
Kyla bėdų dėl vaikų
Dar vienas keblumas darbo ieškančioms ukrainietėms, kurios turi mažų vaikų, – kas mažylius prižiūrės, kol jos bus darbe.
Savivaldybė ukrainiečių vaikus priėmė į miesto vaikų darželius, tačiau nemažai yra mokyklinio amžiaus mažamečių, kurie vasarą liktų vieni.
„Ukrainietės siūlosi organizuoti mažųjų priežiūrą – pasikeisdamos jos visą dieną būtų su vaikais, kol mamos dirbs.
Savivaldybės prašėme žaidimų kambariui tinkamų patalpų, tačiau buvome įspėti, kad norint oficialiai įsteigti tokią dienos stovyklą, yra nemažai reikalavimų ir tektų gauti įvairių institucijų suderinimus. O tai užtruktų. Bet negi Lietuvoje moterims neleidžiama prižiūrėti pažįstamų vaikus?“ – kiek sutrikusi klausė Ana.
Siūlymas verslininkams
Šiuo metu kurorto savivaldybė karo pabėgėliams ieško žinybinių poilsinių, bet jose nėra atskirų virtuvėlių, todėl neaišku, kur moterims reikėtų gaminti valgį.
Tačiau A.Stupak-Zemliauskas mato išeitį – ukrainiečių pabėgėlius visą vasarą galėtų maitinti kavines turintys verslininkai.
„Tokioje kavinėje galėtų būti įdarbinti ukrainiečiai, o joje tris kartus per dieną specialiomis mažesnėmis kainomis maitintųsi tik karo pabėgėliai.
Šios paslaugos pageidautų apie 300 ukrainiečių, kuriems tektų valgyti pamainomis.
Tokia kavinė veiktų nuo ryto iki vakaro, o verslininkams būtų garantuotos pajamos visą vasarą nepriklausomai nuo orų“, – dėstė A.Stupak-Zemliauskas.
Iš pirmų lūpų
Edmundas Jakilaitis, vienas visuomeninės organizacijos „Stiprūs kartu“ įkūrėjų:
„Mūsų organizacija Lietuvos gyventojų siūlomuose būstuose nemokamą laikiną apgyvendinimą karo pabėgėliams suteikia trims mėnesiams nuo jų atvykimo. Šis laikotarpis ukrainiečiams yra skiriamas darbo ir nuolatinio nuomojamojo gyvenamojo būsto paieškoms.
Todėl pabėgėlius priimantys gyventojai nėra įsipareigoję ukrainiečius apgyvendinti ilgiau nei trims mėnesiams.
Šiuo metu visoje Lietuvoje mes dar turime daugiau nei 10 tūkst. butų, kuriuose yra keliasdešimt tūkstančių vietų. Tačiau pasiūlymų iš Palangos nebėra, nes kurorto gyventojai per vasarą savo būstuose priima poilsiautojus.
Todėl prieš sezoną Palangoje iškeliamiems ukrainiečiams laikiną apgyvendinimą galime pasiūlyti tik kitose šalies savivaldybėse, kuriose jiems tektų integruotis iš naujo.“
Paprašytos padėti ministerijos neskuba
Palangos savivaldybė dar balandžio pradžioje kreipėsi į Vidaus reikalų bei Sveikatos apsaugos ministerijas prašydama iki vasaros pradžios iš laikinų būstų iškeliamiems pabėgėliams apgyvendinti skirti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“, taip pat vieną vaikų sanatorijos „Gintaras“ korpusą.
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašoma pabėgėliams skirti ministerijai pavaldžioms įstaigoms priklausančius pastatus: Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro bendrabutį, Vilniaus universiteto konferencijų, seminarų ir poilsio centrą „Romuva“, dvejus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto poilsio namus, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos poilsio namus „Pilėnai“, viešosios įstaigos „Vaikų poilsis“ poilsio namus „Granitas“ ir „Raganė“.
Kaip šios savaitės pradžioje informavo Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, iki šiol dar nėra gauta nė vieno pasiūlymo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį klausimą perdavė spręsti pačioms aukštosioms mokykloms, o Vidaus reikalų ministerija atsakė, kad „Pušyno“ patalpos yra numatytos Ukrainos pareigūnų reabilitacijai ir sveikatos priežiūrai.
Tačiau „Pušyno“ vadovai apie galimą Ukrainos pareigūnų atvykimą reabilitacijai dar nieko nežinojo.
Atvykusių į Lietuvą – beveik 50 tūkstančių
Iki balandžio 27-osios Lietuvoje buvo registruota 49,1 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, kone 20 tūkst. iš visų atvykusiųjų – nepilnamečiai, o maždaug 2,3 tūkst. – vyresni nei 65 metų asmenys. Dauguma atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios iš šios šalies išvyko apie 5,2 mln. žmonių.
