Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius bei istorikas Algimantas Kasperavičius.
Skrajučių nedalins
Sostinės meras svarstė, jog karo Ukrainoje akivaizdoje tam tikros įtampos apraiškų dėl gegužės 9-osios minėjimo tikrai atsiradę.
„Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad įtampą sukūrė Kremlius, Putino režimas ir Rusija, kuri čia iki gegužės 9-osios bando turėti kažkokių laimėjimų Ukrainoje žmonių sąskaita. O mes, natūralu, irgi turime žmonių, kurie mano, kad gegužės 9 dieną reikia kažką pažymėti. Sovietų sąjungos pergalę, greičiausiai, ir aš labai kviesčiau vis dėlto nepasiklysti tarp sąvokų.
Jeigu žmonės nori atšvęsti nacistinės Vokietijos pralaimėjimą, tai tą padaryti galima taip, kaip švenčia visas Vakarų pasaulis ir Vakarų Europa gegužės 8 dieną. Jei tai yra susiję su tam tikru žmonių, kurie kovojo vienoje ar kitoje pusėje, ar net ne kovojo, tiesiog buvo nužudyti, pagerbimu, tai irgi tą padaryti gegužės 8 dieną“, – aiškino R.Šimašius.
Pasak mero, nors kapinių uždaryti ir negalima, į jas gegužės 9-ąją atėję žmonės iš arti galės susipažinti su vykdomais karo nusikaltimais.
„Šūkis „never again“ (daugiau niekada, – angl.) neveikia – matome, kad Ukrainoje vyksta tai, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metu, tai aišku, kad bus vizualinė medžiaga, kuri bus skirta tai aiškiai parodyti. Nenorime prikišinėti, politikuoti, bet labai aišku, kad šiandien Ukrainoje vykstantys veiksmai panašūs, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metu“, – teigė Vilniaus meras.
„Nesinori nei karo, nei taikos, nei kitų šūkių dėlioti, <...> šiandien Ukraina ir vėl kenčia dėl Rusijos agresijos. Bus aiškiai parodyta, kad tie, kas nori pasakyti „never again“, turi labai aiškiai suprasti, kad šiandien tai reiškia sustabdyti agresiją Ukrainoje ir išvesti iš ten savo karius“, – pridūrė R.Šimašius.
Sostinės meras paaiškino, kad lankstinukų į kapines atėjusiems žmonėms nedalins, tačiau tam tikra informacinė medžiaga jų lauks jau jose.
„Turime suprasti, kad dalis žmonių galbūt yra pasiklydę dėl savo informacinio lauko. Spėju, kad ratas nėra gausus, kurie ateina į Antakalnio kapines, kituose miestuose yra daugiau tų švenčių. Spėju, kad apie pusę jų net nežino, kad gegužės 8-oji yra ta diena, kai logiškai reikėtų švęsti. <...> O šiandien apie Rusijos agresiją Ukrainoje irgi daliai žmonių yra informacijos spraga, ir ją irgi pasistengsime užpildyti“, – kalbėjo R.Šimašius.
Istorikas: tai – perteklinis žingsnis
Tačiau istorikas Algimantas Kasparavičius savo ruožtu svarstė, jog tokias iniciatyvas karo laikotarpiu vertėtų vykdyti atsargiau.
„Aš galvoju, kad vis dėlto populizmas visada yra žalingas ir pavojingas, ypač tada, kai vyksta karas, kai regione yra gana ryški geopolitinė turbulencija. Kita vertus, yra suprantama. Manyčiau, kad pagarba žuvusiems yra pirmas civilizuoto žmogaus požymis – jei dalis visuomenės nori tam tikrą pagarbą tam tikrą dieną parodyti, nemanyčiau, kad reikėtų jiems kažkaip eiti ir [trukdyti]“, – kalbėjo istorijas.
Pasak A.Kasperavičiaus, šiuo metu tikrai netrūksta informacijos tiek apie karą Ukrainoje, tiek ir apie Antrąjį pasaulinį karą, tad žmonės turi daug galimybių ją susirinkti patys.
„Kita vertus, kai judės žmonių srautas į kapines ir ten stovės žmonės, kurie dalins [informaciją], tiesą sakant, tai gali kelti tam tikrų papildomų apsižodžiavimų ar net apsistumdymų. Manyčiau, kad šiuo atveju iš savivaldybės išeina perteklinė informacija, gal savivaldybei nereikėtų politikuoti, tą reikėtų palikti specialiosioms tarnyboms. <...>
Tai nėra savivaldybės pareiga, ir, man atrodo, kad tokia šiek tiek saviveiklinė akcija gali atnešti daugiau žalos nei naudos, ypač, neduok Dieve, jei iškiltų kokių nors apsižodžiavimų“, – svarstė istorikas.
Pašnekovas patikslino, kad įvairūs galimi incidentai minėjimo metu gali būti panaudoti ir propagandai.
„Tai gali būti išpūsta, iš musės padarytas dramblys, ko visiškai dabar nereikėtų. Karo Ukrainoje kontekste yra reikalinga tam tikra tvirtybė, ramumas ir susiklausymas. Turime atsiminti ir dar vieną dalyką, kad tose kapinėse guli ne tik rusų tautybės žmonės – ten guli ukrainiečiai, lietuviai, žydai.
Mes negalime užmiršti fakto, kad 1944-1945 metais į sovietinę kariuomenę buvo paimta per 80 tūkstančių lietuvių ir Lietuvos gyventojų ne savo noru, ir jų kaulai tai pat dūla įvairiose kapinėse“, – aiškino A.Kasperavičius.
Pasak jo, šiuo atveju norėtųsi elementarios politinės išminties.
„1944-1945 metų įvykiai ir tie žmonės, kurie jau yra žuvę, jie dabar neturi nieko bendro su tuo, kas vyksta mūsų dienomis Ukrainoje. Reikėtų šiuos du dalykus atskirti ir suvokti“, – pažymėjo istorikas.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėja, kad gegužės 9-ąją Lietuvoje galimos provokacijos ir smurtiniai incidentai. Kultūros ministras Simonas Kairys šią savaitę paragino gyventojus vengti provokacijų gegužės 9-ąją ir leisti prie kapinių ar kitose minėjimo vietose dirbti pareigūnams.
