Šešerius metus trukęs bylos nagrinėjimas praėjusią savaitę baigėsi išteisinamuoju Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, bet ilgo proceso atomazgą palydėjo daugiau klausimų nei atsakymų.
Atsakymų į visuomenei rūpimus klausimus, regis, nepanoro išgirsti ir parlamentarai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete išklausę Generalinės prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitą.
Tačiau generalinė prokurorė Nida Grunskienė pati netiesiogiai įvardijo, kodėl jos vadovaujami prokurorai patyrė antausį teisme.
Užsiminė apie kaltininkus
Nei Generalinė prokuratūra, nei politinės korupcijos bylai vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius iki šiol išsamiau nekomentavo teismo išteisinamojo nuosprendžio turbūt ir dėl to, kad jis nėra galutinis, gali būti skundžiamas.
Bet generalinė prokurorė parlamento komiteto nariams netiesiogiai nurodė iešmininkus, kurie kalčiausi dėl dalį visuomenės nustebinusio bylos posūkio.
N.Grunskienė prakalbo apie tai, kad yra problemų dėl ikiteisminių tyrimų kokybės, bet apgailestavo, kad dėl to atsakomybė esą tenka vien prokurorams: „Aš suprantu, jog Baudžiamojo proceso kodekse yra nurodyta, kad už ikiteisminį tyrimą ir jo organizavimą atsako prokuroras.
Tačiau ne visada prokuroras gali ištaisyti klaidas, kurios yra padarytos ikiteisminio tyrimo pradžioje.“
Anot Generalinės prokuratūros vadovės, pasitaiko, kad tyrimo pradžioje būna netinkamai apžiūrėta įvykio vieta, netinkamai atlikti kiti pirminiai veiksmai: „Tai sąlygoja, kad tų klaidų neištaisius (o ištaisyti jų jau ir negali) yra priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.“
Išliejo dalį nuoskaudų
Generalinė prokurorė, be kita ko, pripažino, kad prokurorų pareiga yra profesionaliai įvertinti kriminalinės žvalgybos metu gaunamą informaciją.
N.Grunskienė užsiminė, kad pastaruoju metu stiprinamos prokurorų pajėgos, kurios dirba su šia žvalgyba, pastaroji esą taip pat stengiasi.
Prokuratūros vadovė taip pat paminėjo, kad vien pernai dėl nekokybiškai atliktų tyrimų prokurorų atžvilgiu buvo pradėti 35 tarnybiniai patikrinimai ir 60 vidaus tyrimų.
„Bet labai gaila, kad mes prokurorus baudžiame, skiriame tarnybines nuobaudas.
Tuo metu tyrėjai, kurie irgi atsakingi už tuos pačius tyrimus ir nekokybiškai atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, lieka nenubausti.
Atsakymus gauname tokius, kad bus išsiaiškinta, bus pasikalbėta, gal bus surengti mokymai. Bet tokio atvejo, kad tyrėjas dėl nekokybiškai atlikto darbo būtų sulaukęs kokių nors pastabų, man dar neteko matyti“, – politikams išliejo nuoskaudas N.Grunskienė.
Pateikė konkretų pavyzdį
Beje, generalinė prokurorė pateikė ir vieną šokiruojantį nekokybiško tyrėjų darbo pavyzdį.
„Buvo sumušta moteris, ji po kelių dienų mirė. Bet policijos pareigūnai apžiūrėjo ne įvykio vietą, kur buvo smurtauta, o ligoninės palatą.
Protokole buvo nurodyta, kad įvykio vieta yra 117 palata, kad lovoje guli moters lavonas, žaizdos tvarkingai susiūtos, kitų sužalojimų nėra.
Ką prokuroras gali padaryti, kai gauna tokią bylą arba kai pradedamas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, o protokole nurodoma, kad išorinių smurto žymių nėra, o ekspertų išvadose – kad žmogus mirė nuo sužalojimų? Visi kaltina prokurorus. Aš suprantu, kad jie atsako už viską.
Bet jie negali atsakyti visiškai už viską. Atsakomybę turi prisiimti ir ikiteisminio tyrimo įstaigos.
Tik dirbdami kartu galime pasiekti rezultatų, kurių iš mūsų tikisi visi – ir nukentėjusieji, ir tie patys įtariamieji, ir, manau, jūs visi. Bet vieni prokurorai to nepadarys“, – kalbėjo N.Grunskienė.
Neklausinėjo, tik dejavo
Toks Generalinės prokuratūros vadovės pasiguodimas nuskambėjo po Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario socialdemokrato Juliaus Sabatausko klausimo, ar išteisinamųjų teismo nuosprendžių priežastis nėra prastas prokuratūros finansavimas.
Politikas taip pat klausė, ar ikiteisminiai tyrimai galėtų būti atliekami kokybiškiau, jei prokurorams ir jų padėjėjams būtų mokami didesni atlyginimai.
Beje, dėl apkarpyto prokuratūros biudžeto, mažų prokurorų algų dejavo ir kiti politikai.
Tačiau nė vienas Seimo narys taip ir nesumojo prokurorės tiesiai paklausti, kas vis dėlto atsakingas dėl triukšmingai pradėto, brangiai kainavusio, bet galbūt nekokybiškai atlikto galimos politinės korupcijos bylos tyrimo.
Viską išgirdo tarp eilučių
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras vėliau „Lietuvos rytui“ teigė, kad šiuos klausimus bus galima kelti tik tuomet, kai garsioji byla bus išnagrinėta galutinai.
Pasak S.Šedbaro, politikai nuo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuris dar nėra įsiteisėjęs, komentarų turėtų laikytis „per kilometrą“.
Bet politikas mano, kad generalinė prokurorė netiesiogiai atsakė į kylančius klausimus: „Mes išgirdome jos apibendrintą atsakymą, kad visko pasitaiko ir prokurorų darbe, bet tarp eilučių buvo galima suprasti, kad daugiau problemų ji mato Specialiųjų tyrimų tarnyboje.“
Pats Seimo komiteto vadovas pripažino, kad tai jau ne pirmas žlugęs šios tarnybos tyrimas.
„Teismas nevertina visokių įrašų, kitų slaptų dalykų. Jie turi būti paversti įrodymais, ir generalinė prokurorė davė tai suprasti. Manau, kad ji kalbėjo būtent apie korupcijos bylos nuosprendį.
N.Grunskienė labai aiškiai pasakė, kad šiuo atveju negalima kaltinti vien prokurorų, nes jie patys nevažiuoja ir netiria, pokalbių neklauso, jie kontroliuoja.
Jeigu pareigūnai tiesiog iš karto visko neužfiksuoja, nesutvarko ir nejaučia, kad advokatai gali sugriauti įrodymų piramidę, vėliau labai sunku ką nors ištaisyti“, – aiškino S.Šedbaras.
Politikas, kuris anksčiau yra dirbęs ir prokuroru, ir teisėju, kalbėjo, jog kartais ir teismams kliūva priekaištų, kad jie kažko nepadarė: „Bet jei kažkas blogai užmaišė tešlą, negali kaltinti kepėjo, kad blynas kreivas. Taip ir čia.“
Bet ar teisinga dėti blynus į krosnį, jei matai, kad tešla nevykusi?
Ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras neprivalo užtikrinti, kad teismą pasiektų profesionaliai surinkti įrodymai?
„Prokuroras nėra teisėjas, bet jis turi objektyviai ir profesionaliai vertinti, kiek yra šansų įrodyti kaltę ir laimėti bylą. Kita vertus, nereikia bijoti, kad teismas nemato kaltės ir išteisina. To nebuvo tik sovietų okupacijos laikais, nėra pas Putiną ir Lukašenką“, – taip į „Lietuvos ryto“ klausimus atsakė S.Šedbaras.
