Telegrafą (atsiprašau – Ryšių reguliavimo tarybą) Gitanui Nausėdai lyg ant lėkštutės šią savaitę patiekė buvusi jo varžovė prezidento rinkimuose I.Šimonytė.
Šios įstaigos vadovės kėdę premjerė maloniai pasiūlė prezidento vyriausiajai patarėjai teisės klausimais Jūratei Šovienei.
Negana to, šioje taryboje kėdė atsirado ir neseniai Prezidentūrą palikusiam kitam G.Nausėdos patarėjui Dariui Kuliešiui.
Ar šalies vadovui dabar užėmus telegrafą įvyks revoliucija ir tarp nuožmiai konfrontavusios Prezidentūros ir Vyriausybės pagaliau rasis taika bei ramybė?
Ko gero, J.Šovienės kvalifikacija bei patirtis tinka vadovauti telegrafui (Ryšių reguliavimo tarybai), bet turbūt tik visiškas naivuolis patikėtų, kad I.Šimonytės pašonėje nėra ir daugiau revoliucionierių.
Tad kodėl Vyriausybės galva taip netikėtai ir be jokios kovos telegrafą atidavė ne vienam iš saviškių, o valdantiesiems pakankamai rūpesčių kėlusiai J.Šovienei?
Čia fantazijai erdvės tikrai daug. Pirma šovusi mintis – nebus Prezidentūroje karingosios patarėjos, bus mažiau ir rūpesčių. Vadinamoji teismų grietinėlė šampaną jau turbūt atkimšo nelaukdama savaitgalio?
Jokia paslaptis, kad J.Šovienei ir teisėjų elitui nebuvo lengva susikalbėti.
G.Nausėdai stojus prie šalies vairo, strigo Konstitucinio teismo teisėjų skyrimas, stebino nesibaigiantys apsistumdymai dėl Aukščiausiojo teismo, kuris nuolatinio vadovo neturi jau trejus metus.
Nežinia kuo baigsis ir naujausia Prezidentūros bei valdančiųjų kaktomuša dėl G.Nausėdos siūlymo šio teismo teisėju paskirti buvusį konstitucijos prievaizdą Egidijų Šileikį.
Turbūt prezidentas šiuo paskyrimu tikėjosi sudrumsti Temidės vandenis, bet smarkiai rizikuoja ir pats juose išsimurdyti, mat Seimas net nesiteikia jo teikto dekreto įtraukti į darbotvarkę.
Mūšis verda ir dar viename fronte, kuriame Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius eina kryžiaus kelius išmušinėdamas šiam teismui daugiau etatų.
Garsus teisininkas dėl to buvo pasiryžęs su Prezidentūra net bylinėtis. Jį esą sustabdė tik Ukrainoje kilęs karas. Na gal dar ambicijos išlikti teismo vadovu dar vieną kadenciją?
Tiesa, pats G.Kryževičius tikina, kad į atranką ėjo norėdamas J.Šovienei sutrukdyti jo įpėdiniu paskirti begaliniu lojalumu prezidento patarėjai esą pasižymėjusią teisėją iš pirmosios instancijos. Gal ir taip?
Reikia pripažinti, kad J.Šovienę iš Prezidentūros išrovę valdantieji nukovė ir dar kelis zuikius.
Kas dabar gali paneigti, kad premjerė neturėjo kėslų susilpninti vis byrančios G.Nausėdos komandos? Juk jeigu ji ir nesusilpnėjo pasitraukus J.Šovienei, tai toks įspūdis gali susidaryti.
Be to, I.Šimonytė šalies vadovą dar ir į nepatogią padėtį pastatė – juk kas dabar supaisys, ar pats G.Nausėda už savo patarėją neužtarė vienu kitu žodeliu?
Sakoma, kad vadovauti telegrafui ir daug pelningiau, ir ramiau. Kai G.Nausėdos kadencija po dvejų metų baigsis, naujosios ryšių reguliuotojos kadencija bus dar tik įpusėjusi.
Keistoka, kad, skirtingai nei D.Grybauskaitė, dabartinis šalies vadovas savo pavaldinių būsimų darbu ėmė rūpintis taip anksti. Bet juk ir žadėjo būti kitoks nei jo pirmtakė.
Aišku, nieko nebūna už dyką. Todėl kas gali paneigti, kad mainais už telegrafą G.Nausėdai neteks, pavyzdžiui, sutikti, jog audituoti Europos milijonų į Liuksemburgą vis dėlto būtų išsiųstas buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas D.Žalimas?
Bet gal J.Šovienės paskyrimas yra viso labo gudrus bandymas nukreipti dėmesį nuo kito manevro?
Juk parūpinus postą prezidento patarėjai, beveik nesugirgždėjo kėdė, į kurią klestelėjo iš vienos šiltos vietos į kitą keliaujantis D.Kuliešius.
Įsivaizduokime, kaip viskas atrodytų įtarių žmonių akyse, jei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio patarėjos sutuoktinis į telegrafą būtų žygiavęs vienas, be J.Šovienės draugijos.
Bet ar šturmavus telegrafą jau galime tikėtis revoliucijos prezidento ir valdančiųjų santykiuose? Atsipūskime ir dairykimės spragėsių. Dar yra ir paštas, ir tiltai.
