PAGD viršininkas apie sirenų infrastruktūrą: jas diegiant nebuvo ruoštasi karo atvejui, tačiau situacija nėra bloga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) viršininkas Saulius Greičius pripažįsta, kad dabartinė įspėjamųjų sirenų sistema šalyje nėra pritaikyta karo atvejui. Visgi, pasak jo, artimiausiu metu moderniomis sirenomis planuojama padengti 100 kilometrų iki Astravo atominės elektrinės, taip pat bus priimami sprendimai ir dėl likusios šalies dalies.

S.Greičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Greičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 4, 2022, 9:42 AM

„Ta situacija nėra tokia bloga. Sirenos galbūt nebuvo skirtos karo atvejui. Tos sirenos, kurios buvo likusios nuo tarybinių metų, jos iš esmės buvo prie pavojingų objektų, prie potvynių zonų, ten, kur galėjo kilti pavojus. Tai šiuo atveju praėjusiais metais buvo įsigyta ir uždengta potvynio zona. Vėlgi tos sirenos buvo įsigyjamos pagal tai, kokie ankstesniais metais pavojai buvo matomi“, – LRT radijui teigė S. Greičius.

PAGD viršininko teigimu, potvynio zonos uždengtos pakankamai moderniomis sirenomis, kurias galima paleisti centralizuotai ir per jas transliuoti žodinį tekstą.  Moderniomis sirenomis, pasak jo, ketinama artimiausiu metu uždengti ir 100 kilometrų zoną nuo Astravo atominės elektrinės.

„Šiuo metu pirkimas vyksta, yra paskelbta konkursinė eilė, jei neklystu, dėl 100 kilometrų nuo Astravo zonos uždengimo. Mes galime pasidžiaugti lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, kad uždengsime  pakankamai didelę zoną, kur didžioji dalis gyventojų bus perspėjama sirenomis ir pakankamai moderniomis, kurias galima paleisti ir nuotoliniu būdu, ir centralizuotu, ir galima ištransliuoti žodinį tekstą“, – taip pat pažymėjo jis.

S. Greičius atkreipia dėmesį, kad dėl likusios šalies dalies padengimo įspėjamosiomis sirenomis taip pat bus priimami sprendimai.

„Tokiam atvejui kaip karas prieš 10 metų ar 5 metus nebuvo rengtasi. Tai dar dėl likusios dalies, taip šiuo metu yra rengiamos paraiškos, vyks pirkimai ir dar tikrai šiais metais nebus sprendimų, dar ir kitais turbūt nebus, kol pagamins, bet iš esmės ta linkme yra judama“, – sakė jis.

Visgi, pasak jo, sirenos nėra vienintelis būdas įspėti gyventojus apie pavojų. PAGD viršininko teigimu, kilus grėsmei gyventojai gautų ir įspėjamuosius pranešimus į savo mobiliuosius telefonus.

„Mes turime alerto pranešimus, kuriuos gyventojai gauna esant stichiniam vėjui, kitais atvejais. Tai vėlgi tikrai nedaugelis šalių turi, netgi aplinkinių šalių nedaugelis turi, šiuo metu ir Ukraina bando tik įsidiegti tokią sistemą. Tai ši sistema yra pakankamai pažangi ir tikrai būtų galimybė perspėti. Ir mes turime galimybę būtent išsiuntus alerto žinutes ar suveikus sirenoms, kad gyventojai žinotų, kokių veiksmų imtis, išėjimą į nacionalinį transliuotoją, į radiją, į televizijos eilutę“, – akcentavo S. Greičius.

„Tai tikrai tobulinti tikrai yra ką, bet ta situacija lyginant su kaimyninėmis valstybėmis tikrai yra ne blogesnė, o daugeliu atvejų netgi geresnė“, – taip pat pažymėjo jis.

Tuo tarpu kalbėdamas apie slėptuves PAGD viršininkas pripažino, kad jų šiuo metu tikrai nėra daug. Visgi, pasak jo, šiuo metu yra reikalinga diskusija, ar civilinės apsaugos sistemą yra prasminga transformuoti į civilinės gynybos koncepciją.

„Tokių slėptuvių, kurios galėtų atlaikyti bombardavimus, tikrai jų neturime daug. Ir šiuo metu vyksta diskusija, ar tikrai yra tikslinga įrengti tokias slėptuves, kurios galėtų atlaikyti bombų, raketų smūgius, nes tai būtų labai brangu. Be to, mes turime suprasti, kad tokio karo, kuris vyksta Ukrainoje, scenarijus nebūtinai pasikartos vykstant karui su NATO valstybe. Jeigu būtų naudojami cheminiai ar branduoliniai ginklai, tokiu atveju slėptuvės nuo bombų neapsaugotų“, – sakė S. Greičius.

„Tai šiuo atveju turbūt ir diskusija yra reikalinga, ar civilinės saugos sistema, kuri iš esmės yra skirta ekstremalioms situacijoms, gamtinėms nelaimėms likviduoti, ar ją reikia transformuoti į civilinės gynybos koncepciją, kas iš esmės yra pasirengimas karui“, – taip pat pažymėjo jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.