Žiniasklaidos padėtį 180-yje šalių ir teritorijų vertinanti nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ šiais metais Lietuvai skyrė devintąją vietą.
Pernai pagal Pasaulio spaudos laisvės indeksą Lietuva užėmė 28-ąją vietą.
„Nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių iššūkių bei įtampos su Vyriausybe, žurnalistai dirba sąlygiškai palankioje aplinkoje“, – taip situaciją Lietuvoje įvertino „Reporteriai be sienų“.
„Lietuvos ryto“ pakalbintas Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius Andrius Vaišnys atkreipė dėmesį, kad ekspertai, atsakantys į klausimus, būna keičiami, todėl žiniasklaidos laisvėjimo tendenciją bus galima įžvelgti, jei tokioje aukštoje pozicijoje Lietuva išsilaikys bent trejus metus.
Lietuva jau yra buvusi žiniasklaidos laisvės reitingo dešimtuke, bet buvo nukritusi ir iki 36-osios vietos.
A.Vaišnys siūlė į šį reitingą pažvelgti iš kelių pusių, pirmiausia įvertinti tyrimų žurnalistikos efektyvumą: „Jeigu į publikacijas apie galimai nusikalstamą, korupcinę politinę veiką politiniai pareigūnai nekreipia arba sau leidžia nekreipti dėmesio, spaudos laisvė tampa filosofijos, būsenos dalyku.“
Profesorius atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidai surinkus ir pateikus tokią informaciją skaitytojai ir žiūrovai kažkodėl irgi vangiai reaguoja į kritiką: „Turiu mintyje sociologines apklausas ir rinkimus.“
Anot A.Vaišnio, nemažas teisinis kliuvinys duomenims apie korupciją surinkti yra vadinamoji asmens duomenų apsauga, kurią Lietuvos teismai traktuoja prieštaringai, kartais nekreipdami dėmesio net į Europos Sąjungos rekomendacijas.
Profesoriaus teigimu, neištirpusi problema yra ir vartotojų nepasitikėjimas žiniasklaida. Praėjusiais metais atlikto tyrimo duomenimis, tik 28 proc. iš tūkstančio apklaustųjų pasitikėjo ir visiškai pasitikėjo žiniasklaida.
Net 47 procentai tų, kurie nepasitiki, teigė, kad žiniasklaida esą „iškraipo faktus“ arba net „per daug orientuojasi į naujienų populiarumą, o ne į svarbumą“.
„Manau, vasarį prasidėjęs karas Ukrainoje koreguos žiniasklaidos vaidmenį – be jos, kaip tarpininko, niekaip neišsivers nė didžiausias skeptikas“, – vylėsi A.Vaišnys.
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ ES ir Balkanų skyriaus vadovas Pavolas Szalai pažymėjo, kad nusiteikimą prieš žurnalistus sustiprina socialiniai tinklai, kuriuose netikrų naujienų ir neapykantos kalbos yra daugiau nei tikros informacijos.
Tai ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kurios metu žurnalistai sulaukė ne tik žodinių išpuolių – Nyderlanduose ir Belgijoje jie buvo užpulti protestuose prieš pandemijos suvaržymus. Dėl tokių išpuolių šių šalių reitingas krito.
