Apie tai G.Mažeikis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Pasaulis neišvengiamai pasikeis
G.Mažeikis mąstė, jog šiandien dar anksti spėlioti, kaip atrodys karo pabaiga – pasak jo, Rusija galimai dar gali vykdyti bent kelias mobilizacijos bangas ar net paskelbti karą ir visuotinę mobilizaciją, tad ši istorija dar gali tęstis labai ilgą laiką.
„Bet kokiu atveju, pralaimėjus Rusijai, jei būtų ne paliaubos, o būtent pralaimėjimas, bet ir paliaubos, ko gero, Rusijoje būtų suprastos kaip pralaimėjimas, tada iškiltų grėsmė Putino valdymui, turiu omenyje – jo asmeniniam. Atitinkamai keičiantis jo lyderystei, ar jis būtų nužudytas, ar būtų patrauktas kitu būdu, bet kokiu atveju mes pamatytume labai didelius pokyčius pačioje Rusijoje, nes visai nėra suprantama, kas iš jų galėtų imtis lyderystės. <...>
Mažų mažiausiai matytume, kaip ir mirus Stalinui, bent dvi tris ar keturias bangas, kada Rusijoje keisis valdžios, kol įsitvirtins galutinė, galbūt net kai kurie Rusijos subjektai pabandys atsiskirti ir gali kilti kažkokie nedideli pilietiniai vidiniai karai“, – svarstė G.Mažeikis.
Kalbėdamas apie Ukrainos ateities perspektyvą jis svarstė, jog dabar viskas priklauso nuo to, kurioje vietoje karas bus nutrauktas.
„Matydami tendencijas, kurios yra pasaulyje, mes matome, kad dar vienas dalykas, kurį galėtume prognozuoti, yra ne tik pakitęs Ukrainos vaidmuo pasaulyje ir labai smarkiai kritęs Rusijos vaidmuo, bet ir didysis globalinis viso pasaulio restruktūravimas, visų ekonominių ryšių, ir tai reiškia, kad visas globalinis ir saugumo pasaulis atrodys kitaip, nei yra šiandien. Bet tai priklausys nuo to, kokie bus karo rezultatai“, – aiškino filosofas.
Paklaustas, ar yra tikimybė, kad karas kažkurioje vietoje galiausiai „įšals“, G.Mažeikis teigė, kad šiuo metu jau yra pasiektas taškas, kai tiesiog nebeįmanoma prognozuoti ilgalaikių procesų.
„Šiandien mes esame tokioje būklėje, kai joks kompiuteris jau nebegali apskaičiuoti ilgalaikių pasekmių. Tiek sudėtingi santykiai yra tarp įvairiausių veikėjų, ir ekonominis karas, ir ginkluotės karas, ir informacinis karas, ir diplomatinis karas, prasideda ir teisiniai procesai, įvairios šalys keičia savo poziciją, vieni ar kiti asmenys išduoda vieni kitus, todėl suskaičiuoti tikslias tikimybes yra pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo jis.
G.Mažeikis priminė ir Rusijos prezidento V.Putino pareiškimą, kad Sovietų Sąjungos žlugimas yra didžiausia XX-ojo amžiaus geopolitinė katastrofa, jis ne kartą skelbė ir tai, kad norėtų atkurti vadinamąjį „rusų pasaulį“, slavų vienybę ar naują slavų sąjungą, į kurią galėtų įsitraukti ir kitos šalys, tokios kaip Kazachstanas ar Armėnija.
„Dar vienas lūkestis, kad Rusija galėtų būti vienas iš geopolitinių galios polių pasaulyje, kuris formuoja savo interesų žemes, savo interesų ribas, į kurias, ko gero, Rusija norėtų įtraukti ir Baltijos šalis. O kitoms valstybėms, Kinijai ar JAV, pasiūloma turėti savo interesų zonas.
Atitinkamai į Europos Sąjungą Putinas žiūri kaip į nesusiformavusį galios centrą, ir nemano, kad pati ES galėtų turėti tokią savo interesų zoną. Bet jei tokia atsirastų, tai jis, įsivaizduoju, būtų linkęs su ja derėtis. Ir štai tokia yra jo globalinė imperialistinė vizija, kaip būtų galima pasidalinti pasaulį, besiderant su kitais didžiaisiais žaidėjais.
Demokratija, žmogaus teisės ar tautų teisė į nepriklausomybę – tokie dalykai jam tiesiog neegzistuoja, jis jų nesupranta. <...> Absoliučiai neįmanoma visa tai, ką jis šneka – net Kinijai ir tai akivaizdu, kad tai, ką šneka ir galvoja Putinas, yra visiškai neįmanoma“, – pabrėžė pašnekovas.
Pasak filosofo, toks Rusijos prezidento „projektas“ bet kokiu atveju patirs fiasko.
„Nesvarbu, kokioje vietoje bus paliaubos, kokia laikina sutartis bus pasirašyta – Putino planas patirs fiasko vien dėl to, kad jis yra irracionalus, neadekvatus šiuolaikiniam, globaliniam pasauliui ir tiesiog beprotiškas“, – pridūrė jis.
Visgi filosofas svarstė, jog šiuo metu kiek sunku prognozuoti Rusijos galios pozicijos perspektyvas, jei V.Putino režimas po karo pasikeis, nes kol kas sunkiai įsivaizduojama, kas galėtų šį pakeisti.
„Mes nematome kito, antro ryškaus lyderio šalia Putino, kuris gebėtų perimti visą valdžią, lygiai taip pat mes nematome, kad įvairios jėgos struktūros, kurias Putinas yra supriešinęs viduje Rusijos, yra visiškas vidinis nepasitikėjimas, didžiulis skundų mastas, tai šiuo atveju teigti, kad visuomenė po Putino sugebėtų ar net oligarchai sugebėtų susitarti kokiu nors klausimu, yra neįmanoma.
Elitas yra per smarkai susiskaidęs, didžioji dalis jo yra Vakaruose, oligarchai yra visiškai išsigandę – Putinui pasitraukus, kurį laiką truks chaosas“, – komentavo G.Mažeikis.
Neabejoja, kad Ukrainos lyderių pastangos bus įvertintos
Paklaustas, kaip vertina Ukrainos prezidento V.Zelenskio patarėjo A.Arestovičiaus žodžius, jog Ukraina po karo taps laisviausia šalimi žemėje, jis akcentavo, jog Ukrainos lyderiai elgiasi labai teisingai, bandydami kuo greičiau priartinti karo purtomą šalį prie globalaus pasaulio struktūrų.
„Arestovičius yra puikus psichologas, taip pat prezidento Zelenskio patarėjas, kuris pirmiausiai užsiima karo psichologija – jo tikslas yra motyvuoti ir mobilizuoti kareivius ir pilietinę visuomenę šiam pasipriešinimui, Rusijos agresijai, todėl jis ir skatina viltį. Tai yra vilties principas, kurį privaloma geram psichologui palaikyti. Antras dalykas – jis skatina viziją, fantaziją, ir tai tikrai nėra draudžiama. <...>
Kai kurie Vakarų pasaulyje galbūt nesutiktų su šitomis svajonėmis, sakydami, kad jos mažai kritiškos, menkai įvertintos, tačiau bet kokiu atveju ir tas pats Arestovičius, ir prezidentas Zelenskis supranta, kad Ukrainos išsigelbėjimas yra dalyvavimas globalinėje komunikacijoje, globaliame darbo pasidalijime, ES, NATO ar kitame globaliame saugumo projekte, ir Ukraina visokeriopai bando į juos įsitraukti“, – kalbėjo G.Mažeikis.
Šį siekį jis palygino ir su Baltijos šalių pastangomis, pabrėždamas, kad ir Lietuvos saugumas yra užtikrinamas būtent dėl to, kad Lietuva turėjo siekį dalyvauti globalioje saugumo sistemoje.
„Atitinkamai įvairiose rinkose, informaciniame tinkle, saugumo tinkluose, žvalgybos ir kituose įvairiuose dalykuose. Rusija visų šitų dalykų nedaro, o Ukraina tai daro labai intensyviai. <...> Mes matome iš to karo proceso, kuris vyksta, kad šitie pasiekimai yra gana greiti. Tai, kas ilgą laiką paprastai būna svarstoma, šį kartą yra svarstoma labai greitai“, – pastebėjo pašnekovas.
Ir panašu, pasak filosofo, kad Vakarų valstybės vis labiau Ukrainos siekius mato ir girdi.
„Palyginkime šių metų vasario 24 dieną, kai prasidėjo karas ir nei viena šalis beveik nieko negirdėjo, išskyrus galbūt Didžiąją Britaniją, kuri iš didžiųjų šalių šiaip ar taip reagavo į Rusijos agresiją. JAV pirmas keturias dienas taip pat vengė didesnės pagalbos ir siuntė kaip kokiems partizanams vien tik tokią gynybinę ginkluotę, kuri tinka miškams arba miestuose, ir netinkama didesniam karui.
Šiandien matome milžiniškus pokyčius, pačius įvairiausius. <...> Tai yra labai dideli civilizaciniai žingsniai, kurių, galbūt, eilinis Ukrainos pilietis, kurį bombarduoja, persekioja, kuris neturi valgyti ir vis dar bijo Rusijos teroro, gal jis šitų pasiekimų ir nepastebi, bet tie pasiekimai bet kuriuo momentu, kai tik kažkokią teritoriją pasieks didesnė taika ir saugumas, iš karto jie bus veiksnūs ir veiks Ukrainą kaip tam tikrą galimybių šalį“, – kalbėjo G.Mažeikis.
