Apie tai D.Antanaitis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Grėsmės Lietuvai dėl branduolinio ginklo nemato
Rusija trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos treniravosi leisti branduolinius užtaisus galinčias nešti balistines raketas vakarinėje Kaliningrado srityje, tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.
Pasak karybos ir ginkluotės eksperto, Rusijos gąsdinimo laikas jau baigėsi – ši jau kurį laiką žada, kad branduolinį ginklą visgi panaudos, o pratybas D.Antanaitis sieja ir su Suomijos bei Švedijos išreikštu noru tapti NATO valstybėmis.
„Prieš kurį laiką rusai jau blaškėsi palei Suomijos sieną, o dabar, ko gero, atėjo laikas pademonstruoti Švedijai, kad rusai gali smogti ir Švedijos teritorijai branduoliniais užtaisais“, – svarstė D.Antanaitis.
Pasigirsta ir tokių svarstymų, kad branduolinis ginklas Kaliningrade yra jau seniai. Pasak karybos ir ginkluotės eksperto, tai būtų visiškai logiška.
„Galiu vertinti iš viešų šaltinių, tai, mano galva, branduolinė ginkluotė ten privalo būti. Kadangi tai yra rusų ypatingai stipriai militarizuotas dalinys, net nesakyčiau, kad tai yra Kaliningrado sritis, visa sritis yra vienas didelis dalinys, ir ten būtinai turi būti branduolinė ginkluotė, kad karo atveju galėtų pasiekti kuo toliau į Europą. Kad ten būtų branduolinis ginklas, manau, tai skambėtų labai logiškai“, – kalbėjo pašnekovas.
Ar šios pratybos galėtų sukelti pavojų ir Lietuvai? D.Antanaičio teigimu, tokio masto ginklu pulti Lietuvą nebūtų prasmės.
„Branduolinis ginklas naudojamas tam, kad vienu smūgiu būtų sunaikinta pakankamai didelė infrastruktūra ar kariniai daliniai. Smogti branduoliniu ginklu Lietuvoje logikos nėra, nes nelabai čia ką pasieksi. Net sunaikinus Vilnių ar kitą strateginį objektą, ar „Mažeikių naftą“, taip pat jokios logikos nėra.
Manau, šiuo atveju turime būti dėkingi, kad mes esame nedidelė ir, palyginus, provinciali valstybė, kuri nėra tiek įdomi rusams, kad panaudotų branduolinį smūgį“, – dėstė jis.
Visgi karybos ekspertas neatmetė tikimybės, kad branduolinis ginklas iš tiesų bus panaudotas.
„Pažiūrėkime, kas vyksta Ukrainoje, ir pagalvokime, kokia galėtų būti loginė išeitis rusams iš to karo. Praktiškai jokios, apart to, kad sukeltų dar didesnį konfliktą. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas, jie nori naujos pasaulio tvarkos, tai ta nauja pasaulio tvarka ir būtų tokia, kur rusai nebūtų teisiami už karo nusikaltimus, nebūtų atsakingi už sukeltą konfliktą, tai manau, kad rusai pastatė ant kortos labai daug.
To ginklo panaudojimas yra pakankamai realus, bet tai yra asmeninė mano nuomonė. O taikiniai galėtų būti karinės įrangos sankaupos, pavyzdžiui, Lenkijoje, tai galėtų būti didesnė laivyno formuotė Baltijos jūroje, tam, kad vienu ar dviem smūgiais būtų galima padaryti ypatingai milžinišką žalą NATO valstybėms“, – aiškino D.Antanaitis.
Įvertino ir Mariupolio likimą
Kalbėdamas apie Mariupolį ir jame vykstančią kovą pašnekovas teigė, jog mato mažai galimybių, kad „Azovstal“ gamykloje ir apskritai šiame mieste įstrigę žmonės dar galėtų išsigelbėti.
„Vakar viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašai, kur rusai bombarduoja gamyklos teritoriją panaudojant termobarinius užtaisus – tai yra tokie užtaisai, kurie padega didelį kiekį padegamosios medžiagos, kuri išdegina visą deguonį, ypač iš tunelių ir slėptuvių, ir žmonės tiesiog uždusta. Manau, kad tie, kas liko gamykloje, jiems išgyventi ir išsigelbėti yra ypatingai mažai galimybių“, – aiškino karybos ir ginkluotės ekspertas.
Paklaustas, kaip vertina spėjimus, kad rusai pergalę Mariupolyje bando pasiekti būtent iki gegužės 9-osios, vadinamosios pergalės dienos, D.Antanaitis teigė, kad toks scenarijus tikrai tikėtinas.
„Rusai keisti žmonės – jie mėgsta viską mistifikuoti ir pritempti prie kažkokios datos – ar tai generolo gimtadienio proga Čečėnijos sostinę atakuoti, ar panašiai. Kad rusai norėtų užbaigti Azovo gamyklos valymą ar ataką iki gegužės 9-osios, manau, labai tikėtina. Tada rusai galės drąsiai paskelbti, kad Azovo jūra yra vidinė Rusijos jūra, ir kad Mariupolis, arba sausumos koridorius į Krymą, jau yra Rusijos rankose“, – sakė jis.
Pasak D.Antanaičio, nuo karo pradžios ukrainiečiai tapo gerokai stipresni ir geriau pasirengę, jie jau spėjo priprasti prie vykstančios kovos ir į ją „įsivažiuoti“.
„Jie ne tik ginasi, bet ir kontratakuoja, juda į priekį. Kalbant iš Rusijos pusės, jie tiek pat išmoko pamoką, kurią jiems išdėstė ukrainiečiai, ir galbūt taip kvailai nepuola į priekį. Kitas dalykas – pas rusus ir su resursais ne kažkas, Rusijai be visuotinės mobilizacijos būtų sudėtinga kažką tęsti Ukrainoje“, – svarstė ekspertas.
Jis pažymėjo, kad Rusija pasauliui nėra laikina problema – tai yra nuolatinė ir amžina problema, o ginklų tiekimas karo niokojamai šaliai jokiu būdu negali nutrūkti.
„Jei mes pažiūrėsime į laiką, kuris galėtų būti po karo, tai, be abejo, reikės ir atstatyti Ukrainą, reikės padėti ją atstatyti, ir kalbu ne tik iš humanitarinės ir bendražmogiškos pusės, bet Ukrainai reikės atstatyti ūkį, kad Europa galėtų vėl gauti tų pačių grūdinių kultūrų ir kitų priemonių, kurias Ukraina gamino iki karo.
O ginklų tiekimas turi būti nuolatinis, jis negali sustoti. Jei karys savo dirbtuvėse turi 180 šovinių, jie labai greitai išnaudojami, ir nuolat reikia juos tiekti. Taip pat ir prieštankinę ginkluotę, priešlėktuvinę ginkluotę, tankai, transporto priemonės, lėktuvai – karas ypatingai brangus dalykas. Ir finansinė, ir parama ginklais turi būti nuolat. Jeigu dabar ukrainiečiai gauna paramą iš įvairių sandėlių, atsargų, tos atsargos nėra amžinos, jos irgi baigsis, ir reikės gamintis tuos ginklus. O gaminant ginklus reikės juos įsigyti. Tam reikalingi finansai, ir finansinė parama yra būtina Ukrainai“, – pažymėjo D.Antanaitis.
Jis pridūrė, kad iš Rusijos galima tikėtis bet ko, tačiau reikėtų susikoncentruoti ir į save.
„Mano galva, mes turime pasiruošti karui, turime būti pasiruošę žiauriam karui. Jeigu tai įvyks, tai mes būsime pasiruošę, o jeigu tai neįvyks, tai mums bus malonus siurprizas“, – sakė Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
