„Pagalba Ukrainai su išminavimu yra bet kokios padorios valstybės ar tarptautinės organizacijos garbės reikalas. Beje, net pirmasis Talibanas savo valdymo laikais leido veikti užsienio organizacijoms, kurios vykdė išminavimą Afganistane. Net radikaliausi mulos supranta, kad toks darbas yra svarbus.
Ukraina yra suvereni valstybė, kuri turi absoliučią teisę pasikviesti į pagalbą bet kokią kitą valstybę ar organizaciją, tame tarpe išminavimo darbuose. Lietuvos Vyriausybė, o ne kas nors kitas, nuspręs kokius pajėgumus galime siųsti į Ukrainą. Esu tikras, kad esame pasiruošę padėti ir su išminavimu. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti civilių gyvybes.
Toks žingsnis būtų sveikintinas. Ir visiškai nesvarbu ką apie tai mano agresorius, todėl nereikėtų mums patiems kartoti jo pageidavimų“, – feisbuke rašė L.Kasčiūnas.
Jis akcentavo, kad Rusija Ukrainoje palieka daugybę minų visur, kur tik gali: minuojami žemės paskirties žemės laukai, pastatai, minos išmėtytos po gyvenamus mikrorajonus miestuose, po vaikų žaidimo aikšteles, butuose, minuojami net lavonai.
„Rusijos okupacinės pajėgos naudoja taip pat civilizuotam pasaulyje uždraustas minas. Tarp jų tokias, kurios tyčia užmaskuotos, kad būtų patrauklios vaikams. Tuo siekiama užmušti nekaltus civilius arba bent juos suluošinti visam gyvenimui. Tai dar vienas niekšingo Rusijos karo nusikaltėlių elgesio pavyzdys“, – nurodė konservatorius.
Savo ruožtu V.Rupšys įsitikinęs, kad išminavimo darbų vykdymas Ukrainoje gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą.
„Buvo pasakyta NATO vadovybės, buvo pasakyta mūsų valstybės vadovų, kad mes tiesiogiai nedalyvaujame. NATO tikrai savo personalu ten nedalyvaus ir nekariaus, todėl toks atėjimas ir vykdant išminavimo darbus, gali būti traktuojamas kaip tiesioginis įsivėlimas į tą karą“, – pastebėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją ir Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją bei būsimą pirmininkaujančią Čekiją, ragindami kuo greičiau įsitraukti į Ukrainos žmonių gyvybių gelbėjimo procesą ir koordinuoti išminavimo ekspertų telkimą darbui karo niokojamoje šalyje.
Ukrainos institucijų skaičiavimais, apie 50 proc. Ukrainos teritorijos nukentėjo nuo karinių veiksmų, todėl taikiems civiliams gyventojams, grįžtantiems į išlaisvintas teritorijas, kyla didelis pavojus dėl paliktų minų, sprogmenų ir nesprogusios amunicijos.
Sprogmenų galima rasti visur – laukuose, gatvėse ir privačiuose namuose, Rusijos karių sprogmenys paslėpti balduose ir net vaikų žaisluose. Šiuo metu daugiau nei pusės Ukrainos teritorijos išminavimo procese dalyvauja apie 550 Ukrainos specialistų su 250 transporto priemonių, tačiau to nepakanka.
„Savo akimis išvydome beprecedentį Rusijos karinės agresijos brutalumą ir neįsivaizduojamo masto destrukciją. Akivaizdu, jog Ukrainai kovojant su šia agresija ir jos padariniais, reikalinga bendra Europos Sąjungos šalių pagalba. Šios tragedijos akivaizdoje privalome būti kaip niekad vieningi, susitelkę ir solidarūs, gelbstint Ukrainos žmonių gyvybes“, – sakė A.Bilotaitė.
Ministrės inicijuotu bendru Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrų laišku Europos Komisija raginama koordinuoti paramos teikimą Ukrainos teritorijos išminavimo darbams bei prašoma įvertinti šios veiklos finansavimo ES lėšomis galimybes.
Viena iš siūlomų galimybių – pasinaudoti ATLAS tinklu, kurį sudaro 27 Europos Sąjungos valstybių narių policijos taktinių padalinių atstovai.
