Beveik visi N.Šalčiuvienės šeimos daiktai supakuoti į dėžes ir krepšius. Moteris bijo, kad netrukus į jų būsto, kurį nuomojasi iš savivaldybės, duris pasibels antstolis ir šeima bus iškeldinta, nes terminuotoji trejų metų socialinio būsto nuomos sutartis baigėsi ir pratęsti jos valdininkai neketina.
Pagal galiojančius teisės aktus, kiekvienas 6 asmenų šeimos narys per mėnesį gali gauti tik kiek daugiau nei 300 eurų pajamas. Jei jos didesnės arba nesilaikoma kitų sutarties punktų, iš socialinio būsto gyventojai turi išsikraustyti. Nors abu suaugę šeimos nariai dirba, tiek pajamų, kad galėtų išsinuomoti kitą butą, kai viskas labai sparčiai brangsta, neturi.
Terminuotosios socialinio būsto sutartys sudaromos tik Kauno savivaldybėje, nes tokią tvarką patvirtino miesto tarybos nariai. Kitose savivaldybėse elgiamasi kitaip.
Džiaugėsi 3 kambarių butu
N.Šalčiuvienė su sutuoktiniu turi 17 metų sūnų, 14, 7 ir 6 metų dukras. Šeima neturi savo būsto. Moteris pasakojo, kad kol buvo du vaikai, butą nuomojosi. Tačiau kai gimė dar dvi mergaitės, pinigų tam neužteko.
„2018 metais savivaldybė mums skyrė 3 kambarių butą viename daugiabutyje Varduvos gatvėje. Tada pasirašėme trejų metų nuomos sutartį.
Būstas buvo suremontuotas, tad daug į jį investuoti nereikėjo. Pirkome tik būtiniausius baldus“, – prisiminė kaunietė.
2021 metais terminuotoji nuomos sutartis baigėsi. Dėl koronaviruso pandemijos ji buvo pratęsta dar metams – iki 2022-ųjų sausio.
Bet neseniai kaunietė sužinojo, kad socialinį būstą turi palikti.
„Man pasakė, kad tiesiog galioja tokia tvarka“, – pasakojo moteris.
Būsto nuoma – labai brangi
N.Šalčiuvienė dirba kasininke viename prekybos centre. Vyras vairuoja taksi automobilį.
„Iš pradžių už 72 kvadratinių metrų ploto būsto nuomą mokėjome 60, vėliau 120, o šiais metais – 150 eurų per mėnesį. Vienu metu buvo susikaupusi skola už mokesčius, bet ją esame sumokėję“, – sakė kaunietė.
Todėl žinia, kad nuomos sutartis bus nutraukta, jai buvo netikėta.
Viskam sparčiai brangstant išsinuomoti net pigiausio būsto šeima neišgali. Šiuo metu Eigulių gyvenamajame rajone, kur gyvena N.Šalčiuvienė su šeima, 2 kambarių būsto nuoma kainuoja 330–400 eurų, 3 kambarių būstą galima išsinuomoti už 500 eurų.
„Vaikai lanko mokyklas netoli dabartinių namų, nelabai norėtųsi, kad jas tektų keisti, nes tai būtų naujas stresas, bet mokėti tokių pinigų už nuomą negalime“, – guodėsi kaunietė.
Daiktai jau beveik supakuoti
N.Šalčiuvienė sakė, kad savivaldybė jai pasiūlė vienintelę išeitį – kraustytis į Šeimos krizių centrą. Ten galima gyventi iki metų. Bet moteris nežino, kokios ten laukia gyvenimo sąlygos.
Šiuo metu beveik visi daugiavaikės šeimos daiktai sukrauti į krepšius ir dėžes.
„Savivaldybės atstovai paaiškino, kad jei neišsikraustysime, mus iškeldins. Už tai dar turėsime sumokėti ir antstoliui. Bijome, kad bet kurią akimirką jis apsilankys ir mus iškeldins“, – guodėsi kaunietė.
Moteris lyg stebuklo laukia, kad gal savivaldybės atstovai padarys išmintį ir tvarkingai šeimai su keturiais vaikais leis likti socialiniame būste.
„Jei ne, teks ieškoti kito, mažesnio buto, bet nuomos kainos bet kuriame gyvenamajam rajone labai didelės“, – kalbėdama jaudinosi moteris.
Skatina mokytis gyventi
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sakė, kad nuo 2017 metų socialinis būstas gyventojams nuomojamas terminuotai, trejų metų laikotarpiui.
„Siekiama, kad asmenys, kuriems reikalinga intensyvi pagalba, per šį laikotarpį įgytų reikiamus socialinius įgūdžius, savarankiškai atsistotų ant kojų ir sėkmingai integruotųsi į visuomenę“, – aiškino D.Valiukas.
Pasak savivaldybės atstovo, socialinių būstų sutartys dažniausiai pratęsiamos pensinio amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims, šeimoms ar vienišiems tėvams, auginantiems mažamečius vaikus. Tokio būsto nuomos sutartys nepratęsiamos tais atvejais, jeigu asmenys nesilaiko sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
„Ar sutartis pratęsti, sprendžia kompetentinga komisija. Būna, kad nuomininkai nesilaiko tam tikrų sutarties punktų, kad jų pajamos būna didesnės, nei deklaruojama. Tikiu, kad komisijos sprendimai teisingi“, – sakė D.Valiukas.
Pajamos – gana kuklios
Socialinio būsto fondo sąraše šiuo metu yra 1 tūkstantis 121 būstas. Šiuo metu eilėje jį gauti laukia 530 asmenų.
„Socialinių būstų nuolat ieškoma siekiant sumažinti laukiančiųjų eilę. Atsižvelgiama į jų kainą, situaciją rinkoje, patalpų būklę ir tinkamumą gyventi. Lėšos taip pat skiriamos ne tik naujiems socialiniams būstams įsigyti, bet ir jau valdomo turto remontams“, – pasakojo D.Valiukas.
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė sakė, kad sprendimas apgyvendinti asmenis ar šeimas socialiniuose būstuose 3 metams yra patvirtintas Kauno miesto tarybos.
6 asmenų šeimos, norinčios stoti į eilę socialiniam būstui gauti, praėjusių kalendorinių metų pajamos turi neviršyti 20 tūkstančių 124 eurų.
„Jau įrašyti asmenys iš eilės išbraukiami, jei praėjusių kalendorinių metų pajamos 35 procentais viršija nurodytą sumą. Taip pat svarbu, kad socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys laikytųsi numatytų įsipareigojimų“, – sakė E.Kačiulienė.
Paprastai randa kur gyventi
Kas laukia N.Šalčiuvienės Šeimų krizių centre?
Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė pasakojo, kad Šeimų krizių centre dirba specialistų komanda: socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas, psichologas. Bendradarbiaujant su Kauno miesto visuomenės sveikatos biuru paslaugas teikia ir priklausomybės ligų konsultantas.
Asmenims ir šeimoms teikiama kompleksinė pagalba, apimanti ne tik laikiną apgyvendinimą, esant tam tikroms sąlygoms, bet ir kitas paslaugas, padedančias atkurti prarastus įgūdžius ir savarankiškumą. Pagalba skiriama atsižvelgiant į individualų asmens ar šeimos atvejį.
Tai gali būti intensyvi psichologinė pagalba, teisinių dokumentų sutvarkymas, socialinio būsto suteikimas, pagalba įsidarbinti, vaikų registracija į ugdymo įstaigas, savipagalbos grupės, seminarai, bendravimo įgūdžių stiprinimo edukacijos.
Paslaugų gavėjams organizuojama ir sociokultūrinė veikla, padedama ugdyti kasdienius įgūdžius.
J.Baltaduonytė sakė, kad iki šiol nė viena neasociali šeima, netekusi socialinio būsto, neliko gatvėje.
„Šeimos krizių centre buvo apsistojusios kelios šeimos. Viena, kai būsto neteko po gaisro, kita – kai ėmė skilti daugiabutis. Jie centre gyveno po savaitę. Vėliau susirado kur įsikurti. Kur gyventi, paprastai randa ir buvę socialinių būstų nuomininkai“, – tikino J.Baltaduonytė.
Pripažino, kad mieste – savos taisyklės
Margarita Venslovienė, Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja:
„Kauno rajonas, kaip ir kitos Lietuvos savivaldybės, laikosi valstybės teisės aktų. Juose nėra nurodyta, kad savivaldybės su socialinio būsto nuomininkais turi pasirašyti terminuotąsias nuomos sutartis.
Kauno rajone socialinis būstas gyventojams suteikiamas neterminuotam laikotarpiui, bet kiekvienais metais tokios sutartys apsvarstomos, tikrinama, ar gyventojai laikosi nuomos sutarčių, ar laiku moka mokesčius.
Socialinį butą turi palikti tie, kurie piktybiškai nemoka mokesčių ir skolos kaupiasi. Tokiems asmenims iš pradžių stengiamės padėti, sudarome mokesčių ir skolų mokėjimo grafikus, skiriame vienkartines pašalpas. Jei skolos ir toliau nemokamos, tik tada socialinis būstas nebeskiriamas.
Kauno miestas, be valstybinių teisės aktų, yra pasitvirtinęs dar ir savo taisykles, pagal kurias sudaromos terminuotosios nuomos sutartys. Taip siekiama, kad gyventojai stengtųsi užsidirbti ir savo pavyzdžiu mokytų vaikus.
Iš dalies tai suprantama, nes norinčių gauti socialinį būstą mieste yra daug, laukti reikia ne vienus metus.
Teko pastebėti, kad Kauno mieste labai griežtai tikrinama, ar nuomininkai laikosi sutartyse numatytų taisyklių. Viena mano pažįstama socialinio būsto laukė 14 metų. Kai jį gavo, suremontavo, bet pagyveno tik metus, nes pakeitė darbą ir gavo šiek tiek didesnes pajamas.“
Mano, kad metas peržiūrėti pajamų lubas
Andrius Palionis, Kauno vicemeras:
„Terminuotosios socialinio būsto nuomos sutartys sudaromos dėl to, kad kauniečiai greičiau įsilietų į visavertį gyvenimą, pradėtų dirbti ir užsidirbti. Kai socialiniai būstai paskiriami kone visam gyvenimui, motyvacijos ką nors keisti savo gyvenime lieka mažai.
Socialinių būstų poreikis didžiulis, todėl specialiai suburta komisija nuolat tikrina, kaip tokių būstų gyventojai laikosi nuomos sutarčių, nes galbūt vieni nuomininkai jau atsitiesė ir tokį būstą būtų galima suteikti kitiems kauniečiams.
Apie tai, kad reikėtų persvarstyti, kokias pajamas gaunantys žmonės gali gyventi socialiniuose būstuose, kad pajamų lubas reikėtų persvarstyti, jau metas kalbėti. Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybės specialistai apie tai diskutuoja.“
