„Kad karas bus, tai yra tik laiko klausimas, nes visi karai yra cikliški dalykai ir sakyti, jog niekas niekuomet nebus, yra naivu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė D.Antanaitis.
Anot karybos eksperto, karo pradžia gali priklausyti ir nuo JAV skiriamos paramos už savo tėvynę kovojančiai Ukrainai, nes senkančiais amerikiečių karybos resursais gali suskubti pasinaudoti Kinija.
„Ar būtent dabar Kinija įsiveržtų į Taivaną, manau, tikimybė yra didelė, ypač, jeigu JAV ir sąjungininkai daugiau įsijungs į karą Ukrainoje, t.y. skirs didelę dalį savo resursų, karių Ukrainai. Tuo metu tai sumažintų pagalbą Taivanui. Tai būtų strateginė klaida.
Taip, Ukraina mums skauda, taip, Ukraina, be jokios abejonės, yra svarbu, tačiau Kinija šiuo metu yra geopolitinė problema. Jeigu Rusija yra vietos problema, regioninė problema, tai Kinija yra geopolitinė arba visos planetos problema.
Galima kalbėti emocijomis, bet pažiūrėkime pragmatiškai – jeigu JAV per daug įsitrauks į karą Ukrainoje ir skirs per daug savo resursų Ukrainai, ne JAV praras Taivaną, o JAV ir visas pasaulis praras Pietų Ameriką ir praktiškai visą Afriką. Statymai yra dideli“, – perspėjo D.Antanaitis.
Jis priminė, kad Taivaną ir žemyninę Kiniją skiria Taivano sąsiauris – siauras vandens kelias, kurį Pekinas laiko savo akvatorija.
„Jeigu mes pasižiūrėsime į žemėlapį, rytų Kinijoje yra dislokuotas kinų karo laivynas, kuris gali išeiti į Ramųjį vandenyną, t.y. tarp Japonijos salų, per Pietų Korėjos kontroliuojamas salas arba tarp Taivano ir Kinijos. Du išėjimai yra visiškai kontroliuojami JAV ir sąjungininkų, o Taivanas yra ant ribos.
Ar tame logikos yra? Yra, kadangi kinai stato labai didelę bazę Afrikoje, taip pat juos domina Lotynų Amerika. Jeigu tu nori kažką valdyti Afrikoje, tu turi ten turėti karius. Turėti karius nepakanka, dar reikia turėti lėktuvnešius, kurie galėtų atplaukti ir paremti tuos karius.
Žiūrint iš strateginės logikos, tam, kad galėtum įsitvirtinti Afrikoje, tu turi užimti Taivaną ir užsitikrinti sau saugų praėjimą į Ramųjį vandenyną“, – aiškino karybos ekspertas.
A.Puklevičius: abejoju, ar Kinija to griebtųsi
Komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius griežtą J.Bideno įspėjimą Kinijai įvardijo kaip neapibrėžtumo laikotarpio pabaigą, nes anksčiau JAV sąmoningai pasilikdavo sau teisę nesakyti, kaip ji elgtųsi Taivano atžvilgiu, tokiu būdu sukurdama savotišką „rūko aplink Taivaną atmosferą“.
„Galbūt dabar nuspręsta, kad reikia tiesiog aiškiai sakyti, kas būtų, jeigu būtų. Manau, tai tikrai bus išgirsta“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo A.Puklevičius.
Tiesa, jis pabrėžė nemanąs, kad Kinija ryžtųsi stoti į kovą prieš JAV.
„Aš įsivaizduoju, kad jam (Xi Jinpingui, – red.) gali kilti pagunda viską pataisyti mažu ir pergalingu karu. Tačiau istorija rodo, kad tie maži ir pergalingi karai labai dažnai tampa nemažais ir labai dažnai nepergalingais. (...) Yra didžiulės rizikos, kurias be galo sunku išmatuoti. Tikrai abejoju, ar Kinija griebtųsi to“, – komentavo komunikacijos specialistas.
Kaip atkreipė dėmesį A.Puklevičius, Kinijos veiksmai gali priklausyti ir nuo to, ar rudenį bus perrinktas šalies vadovas Xi Jinpingas, dėl kurio lyderiavimo pastaruoju metu kyla vis daugiau klausimų.
„Bet lygiai taip pat gali ateiti ir kitas lyderis, ir visai neaišku, ar keisis jo užsienio politika. Ji gali būti ir lygiai tokia pati“, – pridūrė pašnekovas.
Primename, kad JAV prezidentas J.Bidenas nurodė, kad Kinijos įsiveržimo į Taivaną atveju amerikiečiai gintų šią salą. Jis perspėjo, kad Kinija „flirtuoja su pavojumi“.
Prezidentas taip pat leido suprasti, kad tikisi, jog invazija neįvyks, tačiau pridūrė, kad tai „priklausys nuo to, kaip stipriai ir aiškiai pasaulis parodys“, jog už invaziją teks sumokėti.
Savo ruožtu Pekinas į šiuos J.Bideno pareiškimus atšovė, kad yra pasirengęs ginti savo nacionalinius interesus dėl Taivano.
Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
