Vis dėlto, visuomenininkai pripažįsta – tikrai kovai su stambiu kapitalu tiesiog trūksta resursų, o ir dažnam lietuviui aktyvistų kovos prieš su Rusija susijusį verslą rūpi gerokai mažiau negu tai, kaip susimokėti už būstą ir elektrą.
M.Laurinavičius: „Gyvename civilizacijų konflikto sąlygomis“
Lietuvos ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas 2022“ diskusiją moderavęs žurnalo „Valstybė“ vyr. redaktorius Eduardas Eigirdas pastebi, kad Vakarų valstybėms viešinant su Rusija susijusių oligarchų sąrašus, įvedant įvairias sankcijas, prieš Lietuvos oligarchus, kurių veikla taip pat susijusi su Kremliaus režimu, kovoja tik pavieniai aktyvistai, o Lietuvos politinis elitas su prorusiškais veikėjais dažnai net palaiko draugiškus ryšius.
Tačiau politikos analitikas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad galime kiek tik norime badyti pirštais tiek į Vokietijos, tiek į Lietuvos politikus, verslininkus, kurie nepasitraukia iš Rusijos rinkos, tačiau galiausiai viskas priklauso nuo mūsų pačių.
„Jei konkrečiai apie politikus, tai kas kaltas? Mes visi. Kodėl mes į politikus pirštais badome? Kaune yra V.Matjošaitis – jeigu žmonėms, kurie gyvena Kaune, būtų blogai, jo seniai ten nebūtų. Nesvarbu, kad teisiškai jo kadencija tęsiasi, jo pašalinti negalima, nėra būdo – jeigu žmonėms būtų blogai, jei žmonės su tuo nesutiktų, jo ten nebūtų šiandien. Visa tai yra apie mus“, – įsitikinęs politikos analitikas.
M.Laurinavičius įsitikinęs, jog visi, kam ši situacija rūpi, randa savo būdų su ja kovoti ir ją keisti.
„Iš esmės gyvename civilizacijų konflikto sąlygomis – demokratija arba pasikeis, arba žus. Kito kelio nėra. Jeigu tikrai mums svarbi demokratija, kiekvienas turi pradėti nuo savęs – kažką galvoti, daryti ir keisti. Tikrai pasikeitė Lietuva nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, ir mes daug pasikeitėme, bet nepakankamai.
Vėlgi, Vakarų pasaulis eina dar toliau. Kas sukūrė tuos monstus Rusijoje? Juos Vakarai ir sukūrė. Ar būtų Rusijoje dabar toks režimas, jeigu ne visi Vakarų pinigai, visos užmerktos akys į nusikaltimus?
Net kalbant apie pačius baisiausius dalykus Bučoje, ar šitas režimas padarė kažką naujo? Jis tai darė mažiausiai dvidešimt metų, nuo pirmojo Čečėnijos karo. Viskas buvo taip pat. Vakarai nuolat užmerkia akis“, – pabrėžė jis.
M.Laurinavičius pastebi, kad šiuo atveju suveikė Vakarų valstybių verslo interesai, vis dėlto, „tam valstybės ir yra, kad būtų kažkoks reguliavimas“.
„To reguliavimo nebuvo, tad mes atėjome į tokį momentą, kai kilo išlikimo klausimas. Tai ne metų ar penkerių metų perspektyva, bet kalbame apie išlikimą.
Kodėl sakau, kad bus blogiau? Rusija šį karą tikrai pralaimės ir mažų mažiausiai susilpnės, bet yra Kinija, kuri niekuo nesiskiria. O Kinija yra jėga. Todėl arba mes visi pasikeisime, pirmiausia savo sąmone, arba demokratija žlugs“,- įspėjo M.Laurinavičius.
O.Šurajevas: „Jeigu būtumėte valdžioje, ar rizikuotumėte sužaisti tokią ruletę?“
Ne vieną akciją prieš su Rusija susijusį verslą surengęs visuomenininkas, komikas Olegas Šurajevas pirmadienį pradėjo ir „Viados“ bei „Baltic Petroleum“ blokadą – ragino šalies gyventojus nepirkti kuro šiose degalinėse ir taip neprisidėti prie karo finansavimo.
Vis dėlto, kaip pabrėžia O.Šurajevas, paskutinį žodį turėtų tarti valdžios atstovai.
„Mes nesame valdžioje, negalime prisiimti tam tikrų rizikų. O tos rizikos yra kažkoks įsivaizduojamas ekonominis balansas, yra bijoma.
Kiek supratau iš susitikimo su I.Šimonyte ir ką galiu atvirai pasakyti, kad tiesiog elementariai bijoma, jog tas paprastas žmogus pajus 25 proc. kainų kilimą kažkokioje kritinėje vietoje, ir prasidės rimti neramumai.
Tą patį matau ir su Vilniaus savivaldybe – R.Šimašius nenori pagaliau priimti sprendimo dėl gegužės 9-osios šventimo – jie bijo tam tikrų socialinių grupių. Net man buvo pasakyta tokia frazė, kad „neprovokuosime Rusijos“, – pasakojo O.Šurajevas.
„Mano klausimas toks: jeigu būtumėte valdžioje, ar rizikuotumėte sužaisti tokią ruletę?“ – klausė jis.
Vis dėlto, O.Šurajevas įsitikinęs, kad aktyvistai galiausiai turi suprasti savo ribas.
„Neturime tokių resursų, kad kovotume su stambiu kapitalu, kuris vis tiek turės daugiau resursų. Žinau, kaip Vilniaus centre viešųjų ryšių agentūrose sėdi ir kalbasi, kad reikia kažką daryti su Andriumi (Tapinu – aut.past.) ir su manimi.
Ką galiu galiu su tuo padaryti? Tikriausiai nieko, tik į viešumą iškelti, nes tai yra vienintelis mūsų saugumas. Tu rizikuoji, iškeli problemą į viešumą, o toliau, kaip toje ruletėje – kaip pasiseks“, – kalbėjo O.Šurajevas.
A.Tapinas: „Nesitikėkime, kad žuvis įlips į vandenį“
Savo ruotžu žurnalistas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas įsitikinęs, kad aktyvizmas irgi netruks amžinai.
„Olego baterijos kažkada baigsis arba jį pridauš kas nors – neaišku, kas bus greičiau, pagal jo įrašus feisbuke. Kitas variantas, kad kažkuri iš didžiųjų įmonių irgi neapsikęs šito lojimo iš mūsų pusės ir nuspręs pabandyti savo jėgas teisinėje kovoje, su savo samdomais advokatais ir panašiai. Tai bus jiems labai nemaloni kova, bet kažkam gali šauti tokia mintis“, – kalbėjo žurnalistas.
A.Tapinas teigė nejaučiantis optimizmo ir dėl verslų požiūrio į Rusiją ateityje.
„Kai kurie verslai patyliukais grįš į Rusiją, tiesiogiai ar netiesiogiai, arba išlaikys ilgą pauzę, panėrę po vandeniu, kad nereikėtų išeiti iš Rusijos, arba išeis fiktyviai, o tada vėl ten dirbs.
Verslo toks modelis – verslas sėkmingai bendradarbiavo su nacistine Vokietija ir nesuko galvos – paskui atsiprašė ir dirbo toliau. Tokios yra žaidimo taisyklės – galime drąskytis marškinius, bet nesitikėkime, kad žuvis įlips į medį“, – teigė jis.
A.Tapinas pastebi ir tai, jog dažnam šalies gyventojui tam tikro verslo bendradarbiavimas su Rusija nėra pagrindinis rodiklis, renkantis prekę ar paslaugą.
„Žmonės laukia gero oro, lietaus, kad jų vaikai turėtų ką pavalgyti, kad jie turėtų, ką apsirengti, ir kad nebūtų karo. Va ko laukia žmonės.
Ar statistiniam, normaliam lietuviui yra aktualu kovos su „Viadomis“, su „Vičiūnais“? Ne. Gal jis ir nesipils „Viadoje“, bet tai jam yra 73 problema. Jam tikrai didesnės problemos, kaip susimokėti už butą, už elektrą, viskas brangsta, didelis nesaugumo jausmas“, – pastebėjo jis.
