Pernai R.Pakso įsigytas 1929 metų gamybos lėktuvas „Bellanca CH-300“ labai panašus į tą, kuriuo per Atlantą skrido legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Jų „Lituanikos“ serijos numeris buvo 137, o R.Pakso – 133. Pastarasis orlaivis 2016 metais pelnė prizą už geriausiai rekonstruotą lėktuvą.
R.Paksas pasiryžęs atkartoti istorinį žygį ir kitąmet „Bellanca“ lėktuvu ketina nuskristi 8 tūkst. kilometrų iš Čikagos (JAV) į Kauną.
Žavisi konstruktoriumi
„Su kiekvienu skrydžiu šis lėktuvas man tampa mielesnis, jaukesnis ir draugiškesnis. Niekaip negaliu atsistebėti konstruktoriaus Giuseppe Mario Bellancos, kuris XX amžiaus pradžioje sukūrė lėktuvą, kuris šiandien prilygtų kosminiam laivui, genialumu“, – kalbėjo R.Paksas.
Po pirmojo skrydžio kovo pabaigoje lakūnas dar ne kartą ore bandė orlaivio galimybes, nors norėtų skraidyti dažniau.
„Dėl lėktuvo rekonstrukcijos darbų kokybės jokių priekaištų neturiu, tačiau nedidelių trūkumų visada galima rasti. Jie jau pašalinti“, – tvirtino R.Paksas.
„Bellanca“ yra saugoma Paluknio (Trakų r.) aerodromo angare.
Pradeda žygį po Lietuvą
Jau kitą savaitgalį R.Paksas pradės visą vasarą truksiantį žygį po Lietuvą, kurio metu aviacijos mėgėjai galės apžiūrėti, paliesti išskirtinį lėktuvą, o galbūt net juo paskraidyti.
Pirmieji tokią galimybę birželio 3 dieną turės Tauragės gyventojai. Tikrai žinoma, kad birželio 18 dieną „Bellanca“ leisis Alytuje, birželio 29 dieną – Suvalkuose (Lenkija), liepos 2 dieną – Marijampolėje.
„Kiekvieną savaitgalį stengsimės surengti lėktuvo pristatymą kažkuriame aerodrome. Aš noriu savo džiaugsmu pasidalyti su visais žmonėmis, kuriems rūpi Lietuvos aviacijos istorija“, – kalbėjo lakūnas.
Paskutiniu šio maratono tašku turėtų tapti Nida.
Smalsuoliai galės išvysti ne tik lėktuvą, bet ir išskirtinį dokumentą su autentiškais S.Dariaus ir S.Girėno parašais.
„Pavyko gauti legendinių lakūnų atsišaukimą į lietuvių tautą, kurį galima pavadinti net jų testamentu“, – atskleidė R.Paksas.
Žinia pasklido po Europą
Žinia, kad Europoje atsirado vienas iš dviejų likusių „Bellanca CH-300“, greitai nuvilnijo per visus žemyno aviacijos mėgėjus.
R.Paksas jau gavo kvietimus lėktuvą „Bellanca CH-300“ parodyti Belgijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje vyksiančiose aviacijos šventėse.
„Jei pavyks suderinti laiką, skrisiu ir į užsienį“, – žadėjo lėktuvo savininkas.
Susidomėjimas beveik prieš šimtmetį pagamintu lėktuvu jo pernelyg nenustebino – tai išties unikalus orlaivis.
Kita vertus, svarbios jo sąsajos su legendiniais lakūnais S.Dariumi ir S.Girėnu.
„Turbūt kiekviena Europos šalis turėjo lakūnų, kurie bandė atlikti panašų žygį per Atlantą“, – svarstė R.Paksas.
Pirko net neišbandęs
Sužinojęs apie galimybę įsigyti Kanadoje esantį „Bellanca“ lėktuvą R.Paksas nė minutės nedvejojo. Jis pirmą kartą nusprendė lėktuvą pirkti juo nepaskraidęs ir net neapžiūrėjęs – to padaryti neleido griežti apribojimai, susiję su pandemija.
Lakūnas sprendimą priėmė daug kartų peržiūrėjęs dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Dar vienas „Bellanca CH-300“ iki šiol skraido Havajuose (JAV) ir šio modelio lėktuvų ieškojęs R.Paksas buvo ten nuvykęs, juo net paskraidė, tačiau vietos aviacijos bendrovė kategoriškai atsisakė orlaivį parduoti.
Havajų avialinijos savo veiklą pradėjo nuo šių lėktuvų, todėl jis ten laikomas relikvija, juo skraidinami garbūs svečiai.
Antrą lėktuvą R.Paksas rado Kanados šiaurėje, apie 70 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio.
Savininkas po ilgų derybų sutiko lėktuvą parduoti, nes jis nebuvo pritaikytas skraidyti esant 40–45 laipsniams šalčio.
Kai Kanadoje baigėsi žiema ir klimato sąlygos šiam lėktuvui jau leido skristi, aviacijos bendrovės savininkas juo nuskrido 2 tūkstančius kilometrų į pietus iki pirmo gyvenamo miesto. Ten jis buvo išardytas ir per kelis mėnesius jūra atplukdytas į Lietuvą.
