Č. Juršėnas pasisakė dėl V. Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu: papasakojo, kaip viskas buvo

Jeigu Seime turėtų balsuoti, ar pripažinti Aukščiausios Tarybos (AT) pirmininką Vytautą Landsbergį to meto valstybės vadovu, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas teigė, jog nuo balsavimo susilaikytų.

Česlovas Juršėnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Česlovas Juršėnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Landsbergis<br>Seimo kanceliarijos nuotr.
Vytautas Landsbergis<br>Seimo kanceliarijos nuotr.
Vytautas Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Česlovas Juršėnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Česlovas Juršėnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Česlovas Juršėnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Česlovas Juršėnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Česlovas Juršėnas. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) XXXII-ąsis suvažiavimas.<br>V.Balkūno nuotr.
Česlovas Juršėnas. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) XXXII-ąsis suvažiavimas.<br>V.Balkūno nuotr.
Vytautas Landsbergis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vytautas Landsbergis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vytautas Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

May 30, 2022, 1:38 PM, atnaujinta May 31, 2022, 8:53 AM

„Laikinasis Pagrindinis Įstatymas yra visko pagrindas, jeigu kalbame apie tuometinę valdžią. O toji valdžia buvo išdėliota trims subjektams: AT pirmininkui, AT Prezidiumui ir pačiai Aukščiausiai Tarybai. (...) Jei lyginsime šių valdžių apimtis, tai didžiausias valdžios gabalas atiteko AT Prezidiumui, paskui – Aukščiausiajai Tarybai, o mažiausias gabalas, tik šešios funkcijos – AT pirmininkui“, – argumentavo Č.Juršėnas.

Ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Č.Juršėnas įvertino pirmaisiais nepriklausomybės metais rengtą referendumą dėl Prezidento institucijos ir kodėl V.Landsbergis dėl jo apsiskaičiavo, taip pat paaiškino, kodėl, jo manymu, trūksta teisinių argumentų dėl V.Landsbergio pripažinimo faktiniu vadovu.

Opozicijos pasiekta pergalė

1990 metų vasarį įvykus pirmiems demokratiniams rinkimams į Aukščiausiąją Tarybą (AT), valdžioje įsitvirtino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, o AT pirmininku netrukus tapo Vytautas Landsbergis, įveikęs Algirdą Brazauską (91 balsai prieš 38).

Nepaisant to, opozicijai pavyko padaryti taip, kad referendumas dėl Prezidento institucijos, kuriuo būtų įtvirtintas stipraus prezidento modelis ir kurio tuo metu siekė valdantieji, neįvyktų – referendume dalyvavo 59,18 proc. šalies gyventojų, „už“ referendumo nuostatą pasisakė 40,99 proc. dalyvavusiųjų.

Savarankiškoje Lietuvos komunistų partijoje tuo metu veikęs Č.Juršėnas pasakojo, kad 1992 metais buvo paruoštas Kęstučio Lapinsko vadovaujamos komisijos Konstitucijos variantas, kuriame būtų įtvirtinta parlamentinė respublika, tačiau valdantieji nutarė organizuoti referendumą, kuriuo įtvirtintų prezidentinę respubliką su stipriu prezidentu.

„Matyt, organizatoriai skaičiavo, kad referendumas galėjo nepavykti, ir nutarė tada dar vieną referendumą – dėl buvusios SSRS kariuomenės kuo greitesnio išvedimo iš Lietuvos teritorijos“, – prisiminė Kovo 11-osios akto signataras.

Jis pridūrė, kad jų oponentai siūlė abu referendumus vykdyti tą pačią dieną: „Suprantama, dėl ko – kadangi į patriotišką, reikalingą referendumą tikrai ateis žmonės, o į tą vadinamąjį prezidentinį gali ir neateiti. Buvo didelė kova Aukščiausioje Taryboje, ir mums pavyko tuos referendumus išskirti“.

„Mes buvome tik maža dalis – su mumis buvo socialdemokratai, įvairūs centristai ir net dalis dešiniųjų. Net ir dalis Kauno Sąjūdžio ir kai kurių kitų, kurie laikė save dešiniaisiais, bet manė, kad ta politika, kuri vykdoma Lietuvos Respublikoje, kad ta daroma revoliucija buvo daroma ne taip, kaip reikėtų.

Dalis dešiniųjų galvojo jau kitaip, ir nuo 1991 metų pabaigos ėmė formuotis kitokia dauguma. Matyt, norint šią daugumą paveikti arba ją pastatyti prieš faktą, buvo sugalvotas šis referendumas – esą surengsime referendumą, tauta nubalsuos už stiprų prezidentą, tada jis darys tvarką Lietuvoje“, – pasakojo Č.Juršėnas.

Anot jo, tuo metu buvo numatyta, kad praėjus dviems-keturiems mėnesiams po referendumo būtų organizuojami prezidento rinkimai.

Kodėl apsiskaičiavo?

Č.Juršėnas sutiko, kad V.Landsbergis turėjo pagrindo galvoti, kad referendumas dėl stipraus prezidento pavyks ir kad jis bus išrinktas prezidentu – kitaip nebūtų tokios idėjos ėmęsis įgyvendinti.

„V.Landsbergis geriausiai skaičiavo tarptautinius reikalus, ir pasaulis už tai atitinkamai jį ir vertina. O vidaus politikoje jis nebuvo toks stiprus, todėl pervertino ir savo, ir savo sparno galimybes“, – pastebėjo buvęs Seimo pirmininkas.

„Jis neįvertino, kad žmonių nuotaikos pasikeitė, žmonės nusivylė valdžios veiksmais, ypač tomis pseudo revoliucijomis“, – kalbėjo jis.

Č.Juršėnas teigė kalbantis ne tik apie sugriautus kolūkius, kas, anot jo, buvo tik dalis problemos. Jo teigimu, po rinkimų buvo daroma nemažai dalykų, kurių nebuvo rinkiminėje Sąjūdžio programoje.

Kas valdė valstybę?

Politikas nurodė, kad būtent Sąjūdžio rinkiminėje programoje buvo įtvirtinta nuostata, jog „Prezidento funkcijas reikia pavesti kolegialiam organui – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui“.

„Tokia buvo rinkiminė nuostata, žmonės už ją balsavo per rinkimus“, – pastebėjo Č.Juršėnas.

Laidos metu Č.Juršėnas citavo ir Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kuris atsirado po to, kai buvo išrinktas AT pirmininkas – 86 straipsnyje nurodyta, kad AT pirmininkas atskaitingas Aukščiausiai Tarybai.

„Laikinasis Pagrindinis Įstatymas yra visko pagrindas, jeigu kalbame apie tuometinę valdžią. O toji valdžia, valstybės vadovas, kaip mes jį įsivaizduojame, buvo padalinta į tris dalis, išdėliota trims subjektams: AT pirmininkui, AT Prezidiumui ir pačiai Aukščiausiai Tarybai. Aukščiausioji Taryba turėjo dalį dabartinio valstybės vadovo funkcijų.

Taip buvo todėl, kad AT buvo revoliucinė asamblėja – ji viską buvo savo rankose sukaupusi. Jei lyginsime šių valdžių apimtis, tai didžiausias valdžios gabalas atiteko AT Prezidiumui, paskui – Aukščiausiajai Tarybai, o mažiausias gabalas, tik šešios funkcijos – AT pirmininkui“, – nurodė Č.Juršėnas.

Paklaustas, tai kas tuo metu buvo valstybės vadovas, Č.Juršėnas atsakė, kad vieno šalies vadovo nebuvo – buvo kolektyvas.

„Jeigu man leistų redaguoti nutarimą, pagal kurį planuojama tai padaryti (V.Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą – aut.past.), tai reikėtų pridėti porą žodžių – „kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas vykdė kai kurias valstybės vadovo funkcijas“. Ir tada būtų teisybė, – pabrėžė buvęs Seimo pirmininkas.

Pastebėjus, kad tiek užsienio spauda, tiek užsienio valstybių lyderiai V.Landsbergį vadino prezidentu, Č.Juršėnas akcentavo, kad būtent užsienio politikoje AT pirmininkas ir reiškėsi daugiausiai.

„Ir daugeliu atveju reiškėsi ne tik, kad neblogai, o labai gerai, ir jam ačiū už tai. Ačiū jam ir už jo vaidmenį sausio įvykiuose. Bet jeigu imsime visą valstybės vadovo funkcijų ratą, kaip šiandien jį įsivaizduojame, tai nematau jo didelio vaidmens kitose srityse – juo labiau, kad jos nebuvo numatytos pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą“, – kalbėjo jis.

O jeigu turėtų balsuoti dėl V.Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu, Č.Juršėnas teigė, jog nuo balsavimo susilaikytų: „Susilaikyčiau, nes jis nebuvo pilnagrūdis vadovas – vadovo funkcijos buvo išdalintos į tris dalis“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.