„Mano lūkestis būtų kuo greičiau, bet tai neturi būti daroma buldozeriu. Jau tiek metų pralaukėme, dabar turime visuomenės palaikymą, leiskime dirbti istorikams, komisijai, gauti išvadas, priimti sprendimus. Bet aš labai tikiuosi, kad tai neužtruks ilgiau nei pusantrų metų ir ta problema susitvarkys“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė P. Kuzmickienė.
Detalizuodama procesą, kaip vyks viešųjų erdvių desovietizavimas, parlamentarė pažymėjo, kad visų pirma savivaldybės per numatytą laiką turės peržiūrėti savo viešąsias erdves ir parengti objektų sąrašą. Su tokiu sąrašu, jos teigimu, savivaldybės turės galimybę kreiptis į sudarytą ekspertų komisiją, kuri priims atitinkamus sprendimus.
P. Kuzmickienė akcentuoja, kad išankstinių objektų sąrašų, neatitinkančių parengto įstatymo reikalavimų, kol kas nėra. Anot Seimo narės, įsigaliojus įstatymui, kiekviena savivaldybė bei fiziniai asmenys turės galimybę kelti klausimą dėl sovietinių monumentų. „Jokiu būdu nėra išankstinių sąrašų, pavadinimų. Kiekviena savivaldybė, organizacija ar tiesiog fizinis asmuos turės galimybę kreiptis dėl jam kilusio klausimo dėl pavadinimo ir tokį atsakymą gaus“, – pridūrė ji.
Be to, P. Kuzmickienė teigė besitikinti Seimo salėje parlamentarų politinio sutarimo. Nors, anot jos, diskusijos vis dar vyksta, tai yra kelias link geresnio projekto parengimo.
„Opozicija irgi ir palaiko, ir darbavomės su ja, yra ir keleto opozicijos atstovų parašai po šiuo projektu. Man rodos, kad ne tik visuomenė yra subrendusi dekomunizavimo procesui, bet ir Seimo salėje mes politinės valios tikrai nestokosime. Diskusija bus, o diskusija tikrai yra geras kelias į dar geresnį projektą. Tai palaikymas yra, o diskusija tikrai reikalinga“, – kalbėjo P. Kuzmickienė.
ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – Seime valdantieji parengė desovietizacijos įstatymo projektą.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešieji objektai negali įamžinti ar atvaizduoti simbolių, informacijos, asmenų, įvykių ir datų, organizacijų simbolizuojančių ar susijusių su totalitarizmu, autoritarizmus ar jų ideologijomis.
Nurodoma, kad Lietuvoje vis dar yra paminklų, skulptūrų obeliskų, memorialinių lentų ir kitų atminimui įamžinti skirtų objektų, taip pat gatvių, aikščių, parkų, skverų bei kitų visuomeninės paskirties erdvių, kurių pavadinimai sietini su totalitariniais ir autoritariniais režimais ir jų ideologijomis.
„Tokie ideologiniu turiniu pripildyti viešieji objektai primena apie Lietuvos valstybingumo nutrūkimą, kurį sąlygojo 1940–1941 metų pirmoji sovietinė okupacija, 1941–1944 metų nacistinė okupacija ir 1944–1990 metų antroji sovietinė okupacija, pasakoja Lietuvos piliečius klaidinančią, totalitarinių ar autoritarinių režimų ir jų ideologijų iškreiptą istoriją ir įgyvendina šių režimų istorijos politikos užsienio valstybėse tikslus, yra naudojami kaip propagandos sklaidos priemonės, provokacijų vietos“, – pažymima aiškinamajame rašte.
Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama užkirsti kelią naujų viešųjų objektų, sietinų su totalitariniais, autoritariniais režimais, atsiradimui.
Valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą, turėtų suorganizuoti viešojo objekto pašalinimą ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos.
Planuojama, kad įstatymas galėtų įsigalioti dar šių metų lapkričio 1 d.
