Tokiomis mintimis per pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybėje surengtą spaudos konferenciją pasidalino žemaičių kultūros draugijos „Saulakis“ pirmininkė Silvija Baranauskienė ir vienas šios draugijos steigėjų, Šiaulių miesto tarybos narys, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Pabrėža, kurie pristatė mėnesį vykdytos apklausos rezultatus.
Apklausa, per kurią buvo klausiama su kokiu etniniu regionu save labiausiai tapatina šiauliečiai, buvo atlikta Etninės kultūros globos tarybai patvirtinus Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį, kuriame Šiauliai yra Žemaitijos dalis.
Iki tol šiauliečiai manė gyveną Žemaitijos ir Aukštaitijos sandūroje, kurią žymi Šiaulius į dvi dalis dalinanti Tilžės gatvė.
Per mėnesį laiko trukusią apklausą savo nuomonę pareiškė 469 žmonės.
Didesnioji pusė (58,4 proc.) apklausos dalyvių atsakė, kad save tapatina su Žemaitija, o trečdalis (34,8 proc.) nurodė save tapatinantys su Aukštaitija.
Dar 2,2 procento apklaus dalyvių šiauliečius tapatino su Žiemgala, o 0,4 procento šiauliečių pareiškė esą būtent šiauliečiais.
Nors apklausa buvo vykdoma per google platforma neapribojant galimybių joje dalyvauti ne tik šiauliečiams, J.Pabrėža sakė, kad tokie klausimai kitur gyvenantiems žmonėms nebuvo aktualūs, todėl šią apklausą galima laikyti reprezentatyvia ir jos rezultatai šiauliečiams leidžia dar labiau gilintis į tapatybinius dalykus ir atsiremti į savo istoriją.
„Tai leis mums tvirtinti, kad Šiauliai yra garbinga istorinė Žemaitijos žemė. Tiesa, tai jau yra aišku nuo XIII amžiaus, kai Šiaulių pašonėje buvo laimėtas Saulės mūšis. O XVIII amžiuje Šiauliai tapo ir Žemaitijos administraciniu centru“, – sakė J.Pabrėža.
Pasak J.Pabrėžos, Šiaulių „žemaitizacija“ bus vykdoma vadovaujantis neseniai Telšiuose vykusio Žemaičių kultūros draugijos suvažiavimo nuostatomis.
„Per šį, kas trejus metus vykstantį, suvažiavimą buvo patvirtinta veiklos programa ir pagrindiniu šios veiklos punktu tapo siekis įteisinti istorinį Žemaitijos regioną ir to regiono žemaičių kalbą.
Žinau, kad jau dabar rengiama žemaičių kalbos mokymo metodika. Manau, kad ateityje jos bus mokoma Žemaitijos mokyklose. Neabejoju, kad Žemaitijos istorijos bei kalbos pamokos neaplenks ir Šiaulių“, – sakė J.Pabrėža.
Žemaičių pasą (Žemaitė Pasos) įdiegusios žemaičių kultūros draugijos „Saulakis“ pirmininkė S.Baranauskienė kvietė visus šiauliečius „pajausti savo gilumines šaknis“ ir kreiptis į juos dėl šio paso įsigijimo.
„Šis dokumentas ateityje bus įtrauktas į sertifikuotą registrų sistemą“, – sakė S.Baranauskienė.
Žemaičių kultūros draugijos „Saulakis“ pirmininkė taip pat kvietė šiauliečius liepos 13 dieną švęsti Žemaičių vienybės dieną: „Tai – kalavijuočių ordiną sustabdžiusio Durbės mūšio diena, kuri tikriems žemaičiams yra svarbesnė už Mindaugo karūnavimo dieną, nes Mindaugas karaliaus karūną gavo pardavęs Žemaitiją, o Durbės mūšyje kalavijuočius nugalėję žemaičiai sudarė sąlygas kurtis Lietuvos valstybei“.
