Tyrimą pradėję Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai apie tikrą ir tariamą korupciją gali kalbėti kiek nori, tačiau patekusieji į jų akiratį priversti tylėti.
Ilgai tylėjusius ir tyrimo pabaigos laukusius įtariamuosius vis dažniau bandoma užčiaupti ir teisme – STT agentams ramiau, kai apie jų darbo metodus kalbama neviešuose posėdžiuose.
„Prasidėjus tyrimui STT paskelbė mūsų vardus ir pavardes, paviešino tyrimo detales.
Aš laikiausi nurodymų ir viso tyrimo metu nieko nekomentavau, todėl norėtųsi, kad visuomenė žinotų mano poziciją“, – Vilniaus apygardos teisme (VAT) aiškino kaltinamųjų suole atsidūręs advokatas Dainius Baronas.
Į posėdį – su dukra
Byloje teigiama, kad nuo D.Barono ir dar dviejų advokatų nukentėjo STT pareigūnas Renatas Martišius. Jis ir paprašė viešai nagrinėjamą bylą paversti slapta.
Pareigūno teigimu, dėl žiniasklaidos publikacijų apie šią bylą stresą patyrė jo šeimos nariai ir artimieji, kurių sąrašas plėtėsi prieš kiekvieną teismo posėdį.
Dviejų moterų pavardės nukentėjusiųjų sąraše atsirado tik prieš pat atiduodant bylą teismui.
Tai itin nustebino teisiamuosius: kokią žalą jie galėję padaryti moterims, su kuriomis niekada nėra bendravę?
Šią savaitę į teismo posėdį atėjo ir nepilnametė R.Martišiaus duktė – ji taip pat pripažinta nukentėjusiąja.
Advokatai atkreipė dėmesį, kad „asmens privatus gyvenimas“ kaltinime įrašytas vienaskaita, o nukentėjusiomis pripažintos moterys byloje visai neminimos.
Teismas nutarė nepilnametę, taip pat moteris apklausti uždarame teismo posėdyje, tačiau apie nukentėjusiuoju laikomo R.Martišiaus veiklą teisiamiesiems leista kalbėti viešai.
Byla – tik apie darbą
„Prašymą nagrinėti bylą neviešai pateikė STT karininkas. Ši tarnyba savinasi skaidrumo monopolį, tačiau dar kartą piktnaudžiaudama savo padėtimi nori nutildyti kritiką žiniasklaidoje“, – kalbėjo advokatas Giedrius Danėlius, teisiamas už grasinimą pareigūnams ir informacijos apie privatų gyvenimą rinkimą.
Tačiau G.Danėlius teigė iki šiol iš R.Martišiaus neišgirdęs, apie kieno privatų gyvenimą kalbama: „Tai, kad STT karininkas prieš teismo posėdį nuėjo pas teisėją arba veikė privačios įmonės naudai, – ne jo privatus gyvenimas, o darbinė veikla.“
„Aš esu Lietuvos pilietis, turiu vardą, pavardę ir teises, ne tik pareigas“, – atkirto R.Martišius.
Žinutes užfiksavo antstolis
Informacijos apie privatų gyvenimą rinkimu, grasinimu valstybės tarnautojams ir trukdymu pareigūnams kaltinamas ir verslininkas Antanas Petrošius.
„Kaltinimo tekstą suprantu, lietuvių kalbą moku, bet jame išdėstytų teiginių visai nesuprantu.
Kuo remiantis nurodyta, kad aš R.Martišiaus susirašinėjimą perėmiau neteisėtai, kokio asmens ar asmenų privataus gyvenimo informaciją paviešinau, kada ir kokiam valstybės tarnautojui grasinau, kokiam pareigūnui trukdžiau vykdyti veiklą?“ – teismo išaiškinimo prašė A.Petrošius.
Verslininkas stebėjosi, kodėl byloje teigiama, kad R.Martišiaus susirašinėjimus jis perėmęs nenustatytu laiku ir būdu, jei visa tai nustatyta minučių tikslumu ir net užfiksuota antstolio.
Pranešimą spėjo išsaugoti
2018 metų birželio 21-ąją A.Petrošius iš R.Martišiaus per pokalbių programėlę „Viber“ gavo suspaustą (ZIP) failą. Ši žinutė atėjo 14 val. 56 min.
A.Petrošiaus telefone nebuvo tokiems failams atidaryti skirtos programos, todėl po valandos, 15 val. 57 min., šią žinutę jis persiuntė savo broliui. Jiems dar nespėjus perskaityti, ką atsiuntė STT pareigūnas, R.Martišius žinutę ištrynė.
„Kažkoks nesuprantamas failas buvo, kurį ištrynei“, – vakare pareigūnui parašė A.Petrošius, o jis pasiūlė toliau bendrauti elektroniniu paštu.
R.Martišiaus atsiųstą failą A.Petrošius tą patį vakarą atidarė kompiuteryje ir pamatė savo susirašinėjimą su šiuo pareigūnu.
„Savo adresų knygelėje šį adresatą gana pagarbiai buvau pavadinęs Renatas STT, o aš buvau Petrucha“, – sakė verslininkas.
Rado žinių apie save
Susirašinėjimuose jis rado ir nemažai su STT tyrimu dėl Nacionalinio kraujo centro susijusios informacijos.
Šioje byloje A.Petrošius buvo įtariamasis, todėl STT pareigūnų susirašinėjimus perdavė savo advokatui G.Danėliui, kuriam tuo metu ši informacija neatrodė itin reikšminga.
Netyčia gautus susirašinėjimus verslininkas ir jo advokatas prisiminė tuomet, kai jiems buvo leista susipažinti su Nacionalinio kraujo centro byla.
A.Petrošius buvo įtariamas tarptautinės nusikalstamos grupuotės organizavimu, bandymu užimti kraujo plazmos rinką, neteisėta farmacine veikla. Visi šie įtarimai netrukus subliūško, o kol byla pasiekė teismą, liko tik vienas – padėjimas piktnaudžiauti tuometei Nacionalinio kraujo centro direktorei.
Iš R.Martišiaus susirašinėjimų verslininkui susidarė įspūdis, kad STT pareigūnas gynė Latvijos įmonės ir verslininko, buvusio KGB darbuotojo Aleksandro Ceso interesus, ir prašė Latvijos kolegų surasti kokios nors informacijos apie A.Petrošių.
Priminė biografiją
45 metų A.Petrošius teismui nurodė, kad JAV yra įgijęs tarptautinių finansų magistro laipsnį ir tapęs jauniausiu banko direktoriumi, buvo paskirtas didžiausio Šveicarijos banko direktoriaus pavaduotoju, dirbo Lietuvos banke, Londono ir Kazachstano bankuose.
2013 metais pasitraukęs iš bankų sektoriaus jis išvyko į Jungtinius Arabų Emyratus.
„Visur buvau nepriekaištingos reputacijos verslininkas, nė vienoje šalyje neturėjau jokių priekaištų iš teisėsaugos, tačiau grįžus į Lietuvą viskas pasikeitė“, – kalbėjo A.Petrošius.
Jis stebėjosi, kad Lietuvos institucijos toleruoja pareigūnus, kurie galimai bendradarbiauja su buvusiu KGB karininku ir užsiima jo įmonės interesų protegavimu.
A.Petrošiaus teigimu, tai jis yra pasakęs ir pačiam R.Martišiui. Pareigūnas tai neigė ir tikino esantis Lietuvos patriotas.
Susirašinėjo dvi dienas
Tuomet A.Petrošius pareigūnui pasiūlė pasidomėti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybų istorija.
Apie tai dvi dienas jie ir susirašinėjo žinutėmis, kol R.Martišius jam persiuntė daug triukšmo sukėlusį failą.
A.Petrošius tikino, kad jo telefono numerį STT pareigūnas žinojo vykdydamas žvalgybą.
Verslininkas suprato, kad STT apie jį žino daugiau, nei reikia su kraujo plazma susijusiam tyrimui: „Apklausose, kurias vykdė R.Martišius, tarp eilučių buvo leidžiama suprasti, kad jis turi daug informacijos apie mano draugus, verslo sandorius, mano planus įsigyti nekilnojamojo turto.
Tai atrodė kaip netiesioginis grasinimas, kad jei nebendradarbiausiu, toji informacija gali būti kažkaip panaudota.“
Išvalė telefono atmintį
R.Martišiaus persiųstą susirašinėjimą advokatas G.Danėlius buvo parodęs Nacionalinio kraujo centro bylą tyrusiai STT tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri tuomet jam atrodė objektyvi.
Tačiau informaciją apie tarnybai garbės nedarančius kolegų susirašinėjimus ji perdavė ne STT vadovams, o pačiam R.Martišiui.
Informaciją apie pareigūnų susirašinėjimą, kuriame jie tarėsi, kaip išspręsti migrantus įdarbinusios bendrovės problemas, o R.Martišius gyrėsi prieš A.Petrošiaus suėmimą lankęsis pas teisėją, STT direktoriui Žydrūnui Bartkui kiek vėliau perdavė advokatas Valdas Rakauskas.
Nujausdamas, kad gali kilti nemalonumų, R.Martišius iš savo mobiliojo telefono viską ištrynė, sunaikino visus duomenis.
„Pareigūnas, turintis 20 metų kriminalisto darbo stažą, sunaikino viską, kas buvo jo tarnybiniame mobiliajame telefone.
Tyrėja V.Kerbelienė apie galimą nusikaltimą pirmiausia įspėjo kolegą, kuris sunaikina absoliučiai visus įrodymus, ir tai nesukėlė nė menkiausio įtarimo tyrimą atlikusiems asmenims“, – teisme stebėjosi įvairiose šalyse gyvenęs ir dirbęs A.Petrošius.
Kai apie pareigūnų susirašinėjimą sužinojo STT vadovai, su advokatais pasitaręs A.Petrošius šią informaciją persiuntė ir kitoms institucijoms – Vyriausybei, Prezidentūrai, Valstybės saugumo departamentui, prokuratūrai, Seimo komitetams.
„Valstybės institucijos pasielgė ne kaip demokratinėje, o kaip totalitarinėje valstybėje – prokuratūra viską ištyrė per mėnesį, o tuomet Ž.Bartkus nuėjo į Seimą ir ramiai paaiškino, kad jokių pažeidimų nepadaryta“, – kalbėjo A.Petrošius.
