Visgi, pasak jo, tai neturi būti priežastis kitų svarbių su Lietuvos saugumu ir gerove susijusių klausimų atidėliojimui, apie kurį kalba ir dalis politikų.
Apie tai A.Navys pasakojo „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“.
Ragina leisti savo psichikai „pailsėti“
Paklaustas, ar jau „jaučia vasarą“ karo Ukrainoje temoje, A.Navys svarstė, jog žmonėms tikrai reikia atsipalaiduoti ir susiplanuoti savo laiką taip, kad karas neužimtų svarbiausios vietos jų gyvenime.
„Šeštadienį ir sekmadienį žmonės išvažiuoja prie ežero kepti mėsytės, vakarais sėdi ir klauso lakštingalų, ir tai visiškai normalu. Gyvenimas eina, jis yra labai svarbus ta prasme, kad mes turime paskirstyti savo laiką.
Turime matyti ir tuos gražius dalykus, kurie vyksta aplinkui, ir jeigu tikrai nesame karo ekspertai, nesame tie žmonės, kurie yra labai įsigilinę į tai, kas vyksta Ukrainoje, ir labai gerai daro žmonės, kad jie 10–20 minučių skiria, susipažįsta, ir daugiau savo psichikos neapkrauna“, – aiškino gynybos ekspertas.
Pasak atsargos karininko, natūralu, kad visuomenė po daugiau nei 100 karo dienų jau pavargo, nes bet kurioje srityje dirbančio ir veikiančio žmogaus psichika yra labai jautri, o karo tema sukėlė nemažai chaoso.
„Yra tokia karinė teorija, jog po 30 parų bet kuris kareivis kare turi būti pakeičiamas. Jis turi būti išimamas iš fronto linijos ir į jo vietą atsiunčiamas naujas žmogus, o tam kariui turi būti duodama pailsėti visomis prasmėmis – ir psichologine. Mūsų psichika yra labai jautri, nežiūrint, ar aš kareivis, ar gydytojas, ar dirbu radijuje – mūsų psichika nėra guminė, nėra begalinė, ir ji turi pailsėti“, – pabrėžė A.Navys.
Pašnekovas pridūrė, jog, jeigu poilsio ji negauna, galiausiai įsijungia žmogaus gynybinė reakcija – jis tiesiog nebenori nieko girdėti apie karą, nes jam nuo šios temos nejauku ir nemalonu.
„Jis lyg ir norėtų džiaugtis šašlyku ir limonadu, bet kartu kažkas jam sako, kad negerai, kaip tu gali džiaugtis gyvenimu, kai karas vyksta? Bet tai yra visiškai normalu – mes turime gyventi savo gyvenimą, džiaugtis tuo, kas vyksta, nepamiršdami to, kas vyksta Ukrainoje.
Nėra reikalinga, kad mes visi perdegtumėme – mums reikia toliau išlaikyti sveiką protą, sveiką nuovoką, būtina labai aiškiai suvokti, kas vyksta Rusijoje, Baltarusijoje, kaip kariaujama Ukrainoje, kas darosi politiniame lygmenyje“, – tvirtino A.Navys.
Jo manymu, ta visuomenės dalis, kuri per daug nebesigilina į karo eigą ir stengiasi mažiau juo domėtis, taip pat savotiškai padeda, nes saugo save nuo pervargimo.
„Tai irgi yra pagalba – mes turime būti budrūs, turime būti pasiruošę ir savo tėvynę ginti, tai kam save sudeginti? Nereikia to daryti“, – sakė A.Navys.
Ar lietuviai patys eitų ginti savo šalį?
Karininką stebina jau kurį laiką tarp politikų ir dalies visuomenės sklandantis naratyvas, jog tam tikriems „visuomenę skaldantiems“ klausimams dabar yra „ne laikas ir ne vieta“. Pasak A.Navio, svarbu nepamiršti, kad tik šiandienos sprendimai Lietuvai sukurs geresnį rytojų.
„Yra dalykai, kurie galbūt gali iš esmės arba smarkiai padėti ir pakeisti karo eigą arba Ukrainai, arba Rusijai. Jeigu tai yra Ukrainai, mes turime būtinai juos daryti, o jeigu tai yra Rusijai – mes to daryti jokiu būdu negalime. O visa kita, kas vyksta mūsų šalyje, kas mums svarbu – ar tai būtų paradai, kokie ten jie bebūtų, jeigu žmonės eina, tai yra puiku, tai yra jų nuomonė. Jei jie palaiko ir kitokius žmones, tai yra labai gerai.
Jeigu tai kalba apie partnerystę – tai gerai, kalbėkime apie tai, kodėl ne laikas? Laikas yra dabar. Žmonės visada kažkodėl galvoja, kad laikas bus rytoj. Pasakysiu paprastą dalyką – jeigu šiandien mes kažko nepadarysime, tai rytojus nepasikeis. Tam, kad pakeistume rytojų, turime pakeisti šią dieną, o dar kitaip pasakysiu – mes turime pakeisti savo mąstymą, nes viskas prasideda mūsų galvose. Banalu? Taip. Bet jei mes bandome kažką pakeisti išorėje, nebandydami pakeisti savo galvose – nieko nebus“, – svarstė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvos saugumo situaciją karo Ukrainoje kontekste A.Navys patikino, kad šiuo metu nerimui pagrindo vis dar nėra, tad lietuviai ir toliau gali jaustis saugūs.
„Mes esame galingiausio pasaulyje karinio aljanso dalis, mes esame Europos Sąjungos dalis, kokia ji ten bebūtų, bet tai yra labai svarbaus darinio dalis. NATO pajėgos ne tik mūsų artimiausių sąjungininkų, bet ir tų, kurios yra toliau, kurios čia dislokuoja savo pajėgas, rodo vienybę. Vakarų pasaulis yra vieningas, ir, banaliai pasakysiu, bet taip saugiai mes negyvenome dar niekada, Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi“, – tvirtino atsargos karininkas.
Tačiau, pasak A.Navio, „nemokamų pietų taip pat nebūna“, ir šiandien reikėtų diskutuoti apie tai, kiek patys lietuviai yra pasiruošę ginti savo šalį.
„Aš užduodu klausimą: o kodėl kažkas mus turi ginti, jeigu mes patys nenorime gintis? Ir kai tas jaunuolis ar jaunuolė nenori tarnauti kariuomenėje, nenori gintis patys, kodėl kitos šalys turi mus ginti?
Dažnai viešojoje erdvėje buvo „voliojamas“ tas klausimas, kodėl NATO neuždeda oro skydo ir neskraidymo zonos virš Ukrainos. Aš visada sakydavau – esu už, paimsiu šautuvėlį, eisiu ir padėsiu, bet ar jūs pasiruošę? Ar jūs susitaikysite su tuo, kad jūsų vyrai, sūnūs eis ir žus? Vienas dalykas, kai mes su lozungais einame, o kitas dalykas, kai mes pamatome realybėje faktą, kad kariai žūsta, kad norint užtikrinti tokią neskraidymo zoną reikia daug pastangų įdėti.
Mes turime išmokti ir suprasti, kad gintis reikia patiems, niekas už mūsų to nepadarys. Jei mes patys save ginsime, ateis ir pagalba“, – akcentavo A.Navys.
