Nors Vilnius – miestas be draudimų, po metų uždraus deginti anglis ir durpių briketus. Bet tai esą visų vilniečių labui. Prisiminkime šaltas žiemos dienas, kai miestas būdavo apgaubtas smogo. Iš kaminų rūkdavo dūmai, o mes kvėpuodavome kietosiomis dalelėmis.
Atrodytų, kad drausdama kūrenti iškastinį kurą savivaldybė rūpinasi vilniečių sveikata, primindama, kad toks kuras šimtus kartų taršesnis nei biomasė ir dešimtimis tūkstančių kartų – už centrinį šildymą.
Štai nuo to ir reikėjo pradėti. Net maži miesteliai įsirengę biokuro katilines, sąskaitos už šildymą sumažėjo, o Vilnius trypčioja pleškindamas kasdien brangstančias dujas. Ką savivaldybė padarė, kad kogeneracinė jėgainė, kurioje bus ir biokuro katilas, greičiau pradėtų veikti?
Žiopsojo, kaip vis stringa projektas, o dabar skėsčioja rankomis, nes kitų metų šildymo sezoną Vilnius vėl pradės degindamas dujas.
Tai kokia čia pagalba keičiantiems šildymo būdą į mažiau taršų, o tiksliau – savo būstus prijungiant prie brangaus centralizuoto šildymo? Negana to, kompensacija sieks tik 50 proc. išlaidų ir tik didžiausi varguoliai gali tikėtis 85 proc. paramos. O šiemet numatyta tik 60 tūkst. eurų kompensacijų suma. Tai – katino ašaros.
Kita savivaldybės pagalba – tiems, kurie nuspręs atnaujinti gyvenamųjų namų šilumos punktus su priklausomąja sistema. Būtų juokinga, jei nebūtų pikta.
Kur buvo savivaldybė, kai šilumos tiekėjai tuos punktus gyventojams renovavo nemokamai, įgyvendindami įvairių fondų finansuojamus projektus?
Paskui šilumos tiekėjai skatino būstų savininkus atnaujinti šilumos punktus, o išlaidas įskaičiuoti į šilumos kainą ir taip atsiskaityti per ilgą laiko tarpą.
Dabar savivaldybė siūlys pagalbą – 2,4 mln. eurų šilumos punktams atnaujinti, bet gyventojams teks susimokėti pusę sumos.
Pasakodama, kokie prasti šilumos punktai su priklausomąja sistema, kurie neturi automatizuoto valdymo, šiluma reguliuojama rankiniu būdu, savivaldybė nutyli vieną dalyką.
Atnaujinus šilumos punktą ir įdiegus automatizuotą valdymą gyventojai neteks galimybės patys reguliuoti šilumą. Kokį temperatūros grafiką nustatys šilumos tiekėjas, toks ir bus.
Tad tik dalis tiesos, kad atnaujinus šilumos punktą šilumos suvartojimas sumažėja. Jei sumanus pensininkas, kurį paskyrė gyventojai, tvarkingai reguliuoja šilumą rankiniu būdu, naujovės gali būti ne į naudą.
Beje, suvilioti gyventojus atnaujinti šilumos punktus siekia ne tik savivaldybė, bet ir jos valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai, kurios atstovai prasitarė, kad dėl neatnaujintų punktų tenka naudoti siurblines, o tai – papildomos išlaidos elektros energijai.
Jeigu taip išlaidausi, žiūrėk, ir Vilniaus šilumos tinklų septynių vadų, gaunančių vidutiniškai po 7657 eurus per mėnesį, algoms gali neužtekti.
Tad viską sudėjus vilniečiams pagalba panaši į laiškus, keliaujančius iš Afrikos „milijonierių“, kuriuose siūloma pasidalinti paveldėtais turtais, bet vėliau prašoma susimokėti už dokumentų tvarkymą ar lėktuvų bilietus.
