Aukščiausiasis teismas atmetė generalinės prokurorės N.Grunskienės prašymą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti narkotikų prekeivių bylą, kurioje buvo išteisintas Julius Vaičiūnas, kaltintas bandymu parduoti 3 kilogramus kokaino.
Teisėjų kolegijos teigimu, visos vadinamosios naujos aplinkybės prokurorams buvo žinomos bylą nagrinėjant teisme ir dar prieš prasidedant jo procesui. O tai, kad prokurorai dėl nesuprantamų priežasčių svarbių įrodymų laiku nepateikė teismui, galėjo lemti narkotikų prekeivio išteisinimą.
Ryžosi išduoti draugą
Praeityje garsiai Davydo mašinvagių gaujai priklausęs J.Vaičiūnas kartu su dviem šios grupuotės lyderiais Dainiumi Soroku, pravarde Danyla, ir Leonidu Žemiu, pravarde Brežnevas, buvo sulaikyti dar 2018 metais, kai pareigūnai viename sostinės miškelyje aptiko paslėptus 3 kilogramus kokaino.
Padėti atskleisti šį nusikaltimą sutiko kitas narkotikų prekeivis. Įkliuvęs pareigūnams jis ryžosi įduoti savo seną bičiulį L.Žemį mainais į laisvę. Iškart po to pastarasis buvo paleistas į laisvę, jam buvo liepta atnaujinti santykius su senu draugu ir siūlyti iš jo nupirkti narkotikų.
Surasti Brežnevu dėl ypatingų antakių vadinamą L.Žemį nebuvo sunku. Jis su dviem bičiuliais beveik kiekvieną dieną laiką leisdavo viename restorane „Akropolyje“, kur buvo jų savotiškas biuras.
Slaptuoju policijos agentu tapęs narkotikų prekeivis savo bičiuliui iškart pasiūlė verslą – tvirtino žinantis vieną Rusijos pilietį, kuris nori nupirkti 3 kilogramus kokaino už 105 tūkstančius eurų. Šis rusas į Vilnių buvo atvažiavęs senu sovietiniu automobiliu „Žiguli“, kuriame ir vežiojosi ir pinigus.
L.Žemys su savo bendrais greitai užkibo ant šio kabliuko. Tačiau ilgą laiką vyko derybos siekiant įsitikinti, ar narkotikai yra kokybiški. Trijulė siūlė atvežti pabandyti nedidelį kiekį kvaišalų, tačiau rusas nesutiko – jis kategoriškai reikalavo iškart visų 3 kilogramų, o pinigus žadėjo atiduoti tik patikrinęs produktą. Su policija sutikęs bendradarbiauti L.Žemio pažįstamas turėjo būti savotiškas garantas – už tai jam buvo pasiūlyta 9 tūkstančiai eurų.
Vietoj kvaišalų – siųstuvas
Kai viskas buvo aptarta, prieš pat planuojamą sandėrį trijulė nuvyko į sostinėje esantį miškelį, kur slaptavietėje laikė 3 kilogramus kokaino. Šiuos narkotikus parsivežė į L.Žemio išsinuomotą butą, bet išpakavę apstulbo – vietoj kvaišalų buvo kažkokie laidai ir GPS siųstuvas.
Pasirodo, sekdami trijulę pareigūnai buvo nustatę jų slaptavietę, kur buvo laikomi trys paketai su 89 proc. grynumo kokainu. Pasitelkę tarnybinį šunį tyrėjai surado slėptuvę, paėmė narkotikus, o vietoj jų padėjo panašų į paketus muliažą, kuriame buvo GPS įrenginys. Būtent tai prekeiviai ir pamatė savo bute.
Buvo sekami ir po arešto
Taip planuotas sandėris neįvyko, o visi trys įtariamieji tą pačią dieną buvo suimti. Tačiau pareigūnai toliau juos sekė.
Gavus teismo leidimą Vilniaus areštinės kamerose, kur buvo laikoma trijulė, buvo įrengta klausymosi aparatūra.
Nieko vertingo neišgirdę pareigūnai vėl paprašė teismo išduoti leidimą įrengti aparatūrą ir tuomečio Lukiškių kalėjimo kamerose, kur buvo perkelti suimtieji.
J.Vaičiūnas buvo sekamas ir po to, kai už 15 tūkstančių eurų užstatą buvo paleistas į laisvę. Sekimo metu buvo gauta informacijos, kad 3 kilogramai kokaino buvo tik dalis jų turėtų kvaišalų.
Paaiškėjo, kad vyrai Vokietijoje už 400 tūkst. eurų gavo į skolą 19 kilogramų kokaino. Dviem automobiliais narkotikai buvo atvežti į Lietuvą, o didžioji jų dalis paslėpta netoli Marijampolės esančiame miške.
Prasitarė būdamas pirtyje
Kad darė nusikaltimus, J.Vaičiūnas prasitarė, kai kartą su keliais savo bičiuliais aptarti reikalų susitiko viename populiariame Trakų rajono restorane.
Iš pradžių pietaudami vyrai nieko svarbaus nekalbėjo. Rimti pokalbiai prasidėjo jiems užėjus į šalia restorano esančią pirtį.
Bičiuliai buvo įsitikinę, kad prikaitintoje saunoje neįmanoma pasiklausyti, tačiau jie klydo – vėliau paaiškėjo, jog pareigūnai klausymosi įrenginius buvo sumontavę ir pirtyje. Būtent čia J.Vaičiūnas ir prasitarė, kad dalyvavo prekiaujant narkotikais.
Vėliau įtariamųjų draugai bandė spausti restorano savininką, kad jis prisipažintų padėjęs pareigūnams įrengti klausymosi įrenginius, tačiau jis dievagojosi nieko apie tai nežinojęs.
Įrodymų nepateikė
Šis pokalbis vyko J.Vaičiūno ir jo bendrininkų bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme. Bet nei šio pokalbio stenogramos, nei kitų tuo metu turėtų kaltinamojo nusikalstamos veiklos įrodymų tyrėjai ir prokurorai teisėjų kolegijai nepateikė.
Todėl Apeliacinis teismas J.Vaičiūnui paliko galioti Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Nors buvo užfiksuota, kad J.Vaičiūnas lankėsi miške netoli narkotikų slėptuvės, teisiamasis įrodinėjo, jog ten sportavo – ruošėsi dziudo varžyboms.
Nuteisti buvo tiktai D.Sorokas ir L.Žemys – jiems teismas skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes.
Priminė teisės normas
Tik praėjus beveik dvejiems metams po to, kai įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis J.Vaičiūnui, generalinė prokurorė N.Grunskienė atsitokėjo. Ji Aukščiausiajam teismui pateikė išvadą dėl šios bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir paprašė panaikinti nuosprendį.
Tačiau šį prašymą kasacinio teismo teisėjų kolegija atmetė ir prokurorei priminė teisės normas, pagal kurias bylos atnaujinimas galimas tik tuomet, kai naujos aplinkybės paaiškėja jau po nuosprendžio įsiteisėjimo. Tuo metu duomenys, dėl kurių prašoma panaikinti nuosprendį, buvo gauti dar iki bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
„Nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujomis, nes jos bylą nagrinėjantiems teismams nebuvo žinomos ne todėl, kad jų tuo metu dar nebuvo, o todėl, kad jos nebuvo pateiktos.
Žinybiniai trikdžiai, reikiamos koordinacijos nebuvimas, duomenų apsikeitimo ne laiku faktas ar kitos aplinkybės neatleidžia ikiteisminį tyrimą atliekančių ir jį organizuojančių institucijų nuo pareigos duomenis pateikti laiku, o tyrimą atlikti taip, kad jo metu būtų surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę“, – paaiškino Aukščiausiasis teismas.
Grupuotė pagarsėjo brangių automobilių vagystėmis
Pavogti dviejų ministrų, dviejų ambasadorių, prezidento žento ir kitų įtakingų žmonių automobiliai. Tai tik dalis trofėjų, kuriais gali didžiuotis bene garsiausi praeityje Davydo grupuotei priklausę automobilių vagys D.Sorokas, L.Žemys ir J.Vaičiūnas.
Ši gauja įsikūrė 1994 metais. Tuomet jai priklausė daugiau kaip 50 žmonių. Kartais jie sugebėdavo per parą pavogti net 15 brangių automobilių.
Bene didžiausią atgarsį sukėlė 1995 metais įvykdyta tuomečio vidaus reikalų ministro Romasio Vaitekūno automobilio vagystė. Tarnybinis „Mercedes“ buvo pavogtas per kelias minutes, kai ministro vairuotojas trumpam užsuko į „Mados“ parduotuvę.
Kalbama, kad tuomet operatyvininkai sukvietė nusikalstamo pasaulio autoritetus ir liepė jiems gražiuoju grąžinti automobilį. Po dviejų dienų į policiją paskambino anonimas ir nurodė vietą, kur galima pasiimti mašiną.
Panašių priemonių buvo imtasi ir kai tarnybinio „Volvo 850“ neteko tuometis Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Viktoras Baublys. Tuo metu, kai palikęs automobilį kieme V.Baublys kažką dirbo garaže, privažiavo dvi mašinos. Iš jų išlipę trys Davydo gaujos nariai nutaikė į ambasadorių, jo žmoną ir dukterį pistoletus, po to uždarė garaže ir pagrobtu „Volvo“ nuvažiavo. Neapgadintas automobilis buvo rastas Nemenčinės centre, prie bažnyčios. Šį kartą apie jį taip pat pranešė anonimas.
Bet policijai kantrybė trūko, kai suįžūlėję vagys pabandė pavogti JAV ambasadoriaus visureigį „Grand Cherokee“.
Tada vienas gaujos ekipažas atsekė diplomato automobilį iki Vilniuje įsikūrusios ambasados. Kai ambasadorius įėjo į pastatą, vienas vagių stebėjo aplinką, o kitas specialiomis žirklėmis iškirpo visureigio durelių spyną. Tuo metu įsijungė mašinos signalizacija, tačiau pro langą pažiūrėjęs diplomatas nieko įtartino nepamatė.
Tačiau vagį, kuris savo automobilyje bandė padirbti visureigio raktelį, pastebėjo ir sulaikė pro šalį važiavę apsaugos policijos darbuotojai. Tuomet policija metė visas pajėgas ir greitai išsiaiškino, kad sulaikytasis – eilinis Davydo grupuotės narys.
Netrukus operatyvininkai sužinojo, kad gaujos vadeivos susirinko viename savo konspiracinių butų, esančiame sostinės Lazdynų mikrorajone, Architektų gatvėje. Buvo žinoma, kad plėšikai žada linksmintis su iš vienos palydovių firmos iškviestomis prostitutėmis. Naktį šis daugiabutis pastatas buvo apsuptas.
Policininkams pavyko pergudrauti bute buvusius nusikaltėlius ir jie, nieko neįtardami, manydami, kad atvyko suteneris su prostitutėmis, atidarė duris. Nusikaltėliai į pareigūnus pradėjo šaudyti. Ginklus panaudojo ir policininkai. Kai kurie plėšikai bandė sprukti per antro aukšto balkoną, tačiau greitai buvo sugaudyti.
Davydo grupuotės teismo procesas vyko kelerius metus. 1998 metais Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Vieni gaujos lyderių D.Sorokas ir L.Žemys buvo nuteisti 5 metų laisvės atėmimu.
Tačiau jau po dvejų metų jie išėjo į laisvę ir subūrė naują mašinvagių gaują, į kurią pakvietė ir apie 30 buvusios Davydo grupuotės narių.
Gauja jau buvo užverbavusi ne tik kompiuterių specialistų, kurie mokėjo perprogramuoti ir perkoduoti naujausias apsaugos sistemas, bet ir policijos pareigūnų, kurie vagysčių metu juos pridengdavo.
Tačiau, kaip ir ankstesniais metais, gauja užlipo ant to paties grėblio. 2001 metais jie pavogė prie kuklaus sostinės „Viktorijos“ viešbučio stovėjusį Estijos vidaus reikalų ministro Tomo Looduso automobilį „Audi A6“.
Dėl šios vagystės vos nekilo tarptautinis skandalas. Policijos vadai vėl pareikalavo iš nusikaltėlių autoritetų, kad mašina būtų grąžinta.
Tačiau tai buvo padaryta tik po dviejų savaičių. Negana to, automobilis buvo gerokai suniokotas – išlupti žibintai, išplėšta radijo stotelė. Buvo išgertas ir salone buvęs brangaus konjako butelis.
Gaujos lyderiai buvo sulaikyti su įkalčiais 2002 metų pabaigoje, kai gabeno iš Olandijos piliečio pavogtą automobilį „Audi A3“. Tą pačią dieną buvo sulaikyti ir du gaujai talkinę Vilniaus policininkai.
Jau vėliau, sulaikius visus gaujos narius, vieno jų namuose buvo rastos „Lietuvos ryto“ laikraščio iškarpos, kuriose buvo aprašytos grupuotės įvykdytos vagystės, tarp jų ir Estijos ministro mašinos dingimo odisėja.
2006 metais D.Sorokas Aukščiausiojo teismo sprendimu buvo nuteistas kalėti 9 metus. Metais trumpesnė bausmė buvo skirta L.Žemiui.
Prieš kelerius metus abu vyrai grįžo į laisvę, tačiau, atrodo, sau įprastą mašinų vagysčių verslą pakeitė į narkotikų prekybą.
