Kitų opozicinių frakcijų pranešimai apie naują valdančiąją daugumą arba pirmalaikius rinkimus, anot jos, yra tik kolegų „svaičiojimai“, kurie atrodo nerimtai karo Ukrainoje kontekste.
Tiesa, ir pati Seimo socialdemokratų frakcija dalyvauja parlamento posėdžių boikote.
Neatspindi realybės
Augančios energetikos kainos, trūkinėjančios maisto grandinės bei išaugusi infliacija, anot V.Blinkevičiūtės, yra svarbiausi klausimai Lietuvoje, tačiau jie neatsispindi konfliktuojančiame Seime.
„Kartais darosi apmaudu ir liūdna, nes aktualią politinę darbotvarkę užgožia tie dalykai, kurie vyksta Seime. Kivirčai, peštynės, pasigirsta ir tam tikri svaičiojimai ar pamąstymai apie naujas valdančiąsias koalicijas – kai kurie mums net paskyrė premjerą, nesitarę ir nesikalbėję. Tai yra nerimta šių dienų kontekste, kaip ir kalbos apie pirmalaikius rinkimus“, – tarybos posėdžio metu kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
Politikė patikino, kad socialdemokratai – rimta partija, kuri rimtai reaguoja į esamus procesus.
„Tie galios žaidimai, kas stipresnis – pozicija ar opozicija, tikrai žmonėms jau nebetinka. Nes Seimas ir Vyriausybė yra tos vietos, kur turi būti sprendžiamos svarbiausios žmonių problemos. O kiekviena diena aiškinantis, kas stipresnis, kas ką išdurs ar skaudžiau įgels, atrodo nerimtai“, – pabrėžė ji.
Politikės teigimu, konfliktas atrodo ypač nerimtai Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste.
„Negali būti taip, kad šiuo metu yra 115 karo diena Ukrainoje, o Seimas, lyg vaikų darželis, dirba arba žaidžia dviejuose skirtingose smėlio dėžėse. Iš socialdemokratų – rimti pasiūlymai, tikiuosi, kad Dialogo grupėje valdantieji į tai atsižvelgs, ir Seimas galės toliau normaliai dirbti“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
Neišpildyti pažadai
Socialdemokratų lyderė kritikos negailėjo ne tik opozicijos partneriams, bet ir valdantiesiems, anot jos, žadėjusiems naują politinės kultūros standartą, tačiau realybėje parodę kitą vaizdą.
„Ko čia šokate į akis?, „Ko čia skundžiatės“, „Nepatinka? Po ketverių metų išsirinksite kitus“ – čia iš valdančiųjų konservatorių ir liberalų repertuaro, kurie prieš rinkimus žadėjo atnešti naują politinę kultūrą. Tačiau jie taip bendrauja su ūkininkais, medikais, mokytojais“, – priminė ji.
Socialdemokratų lyderė pabrėžė ir kitus rinkiminius dabartinių valdančiųjų pažadus, kurių, anot jos, politikai nevykdo.
„Konservatoriai vis ištraukia po vieną ar kitą mokestį, dabar – visuotinis NT mokestis. Laimėję rinkimus žadėjo, kad pateiks kompleksinę mokesčių reformą, nes tikrai yra ką pataisyti. Praėjo pusantrų metų, neišeina, nesigauna. Vis kas nors sutrukdo. Ir traukia po vieną vis mokestį“, – pastebėjo ji.
Vis dėlto, politikė teigė pastebinti, kad ir valdančiojoje daugumoje dėl to iškilę nemažai klausimų, todėl vieningo sprendimo, anot jos, valdantieji nepriims.
Įsitraukė ir prezidentas
Seimo socialdemokratų frakcijos narė Orinta Leiputė nurodė, kad Dialogo grupė, kurią sudaro tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai, pirmadienį vėl renkasi ir bandys rasti abiems pusėms tinkamą sprendimą, jog galėtų tęsti darbą Seime.
„Tikime, kad kitą savaitę galėsime rasti sutarimą. Prezidentas imasi taikytojo vaidmens, kviečiasi visas frakcijas pirmadienį susitikti, pasikalbėti. O 12 valandą Dialogo grupė taip pat susitinka“, – nurodė ji.
Kreipėsi į G. Nausėdą ir I. Šimonytę
Socialdemokratai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingridą Šimonytę, ragindami stabdyti pradedamas sveikatos ir švietimo reformas.
Argumentuodama partijos sprendimą V.Blinkevičiūtė teigė, kad reformų eiga ir tikslai nėra tinkamai pristatyti nei savivaldybėms, nei socialiniams partneriams.
„Iš Vyriausybės girdime tik kalbas, kad viską reikia „optimizuoti“, „efektyvinti“, kitaip tariant naikinti ir pertvarkyti mokyklas, ligonines, uždarinėti jų skyrius. Nes, kaip mėgsta kartoti valdantieji, „neapsimoka“. Vyrauja buhalterinis požiūris. Už skaičių nebematoma žmonių ir jų gyvenimų.
Medikai rengia akcijas, ragina pertvarkas stabdyti, švietimo bendruomenė taip pat nepatenkinta. Pacientams bus blogiau, medikams bus blogiau, švietimo kokybė prastės, bet valdantieji tik kartoja – jūs nieko nesuprantat, mes žinom geriau“, – tarybos posėdyje kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Ragina atlikti įrodymais grįstą poveikio vertinimą
Viešai išplatintame socialdemokratų kreipimesi Vyriausybė ir Seimas raginami:
Įvertinti ir atsižvelgti į kreipimesi bei jo prieduose išdėstytus argumentus, išsamiai išnagrinėti Lietuvos savivaldos ir regioninių įstaigų atstovų, medikų ir švietimo profesinių bendruomenių ir specialistų pasiūlymus bei pozicijas, siekiant išvengti neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių ir užtikrinti sveikatos ir švietimo paslaugų tinklo stabilumą – būtent savivaldybes ir jų gyventojus labiausiai paveiks vykdomos pertvarkos ir jų keliami iššūkiai;
Pradėti išsamų ir atvirą svarstymą, siekiant ne tik išvengti neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių, bet ir ieškant plataus sutarimo dėl sveikatos apsaugos sistemos ir švietimo įstaigų tinklo stiprinimo, o ne griovimo;
Dėl geopolitinių priežasčių maisto ir energijos kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, nedelsiant grįžti prie ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projekto, paruošto dar 2019 metais, svarstymo ir priėmimo;
Nebeatidėlioti Europos Sąjungos institucijų seniai rekomenduojamos mokesčių pertvarkos, kuri leistų sustiprinti valstybės finansinius pamatus, sumažintų darbo jėgos apmokestinimo naštą ir pasitelktų iki šiol nepanaudotus kapitalo ir turto apmokestinimo rezervus;
Įsipareigoti tarptautinių organizacijų rekomenduojamoms gero valdymo praktikoms ir bet kokias viešojo sektoriaus įstaigų tinklo pertvarkas inicijuoti tik atlikus išsamų ir įrodymais pagrįstą poveikio vertinimą, kuris paisytų Konstitucijoje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų;
Sustabdyti valstybinių mokyklų diskriminaciją nevalstybinių mokyklų atžvilgiu, numatančią skirtingus mokinių atrankos principus, mokyklų ir klasių dydžių reikalavimus, nevienodą mokinio turinio reglamentavimą;
Iš esmės koreguoti pradėtą vykdyti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą numatant, kad didžioji dalis joje numatytų lėšų būtų skiriamos paremti tam tikros kritinės infrastruktūros stokojančias švietimo įstaigas, taip pat kurių moksleivių rezultatai yra prastesni, neišskiriant ir mažesnių mokyklų.
