Klaipėdoje surengti saugaus elgesio bangose mokymai

Gyventojų apklausai rodant, jog kas penktas lietuvis nemoka plaukti, o trys iš 10 gyventojų yra bent kartą skendę, prie Melnragės molo Klaipėdoje šeštadienį surengti saugaus elgesio bangose mokymai.

Klaipėdoje surengti saugaus elgesio bangose mokymai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Klaipėdoje surengti saugaus elgesio bangose mokymai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Klaipėdoje surengti saugaus elgesio bangose mokymai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Klaipėdoje surengti saugaus elgesio bangose mokymai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 18, 2022, 1:27 PM

„Norint pakeisti liūdną skendimų statistiką, reikia daugiau dėmesio skirti edukacijai: mokytis atpažinti sroves, žinoti, kaip jų išvengti ir ką daryti, jeigu srovė pradėjo nešti tolyn nuo kranto“, – organizatorių pranešime teigia Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius, Lietuvos banglenčių sporto čempionas ir sertifikuotas gelbėtojas Girmantas Neniškis.

Jo teigimu, nelaimingų atsitikimų jūrose, ežeruose ar upėse skaičius būtų mažesnis, jei žinotume, kaip tinkamai komunikuoti apie saugų elgesį vandenyje, tačiau nuo vaikystės nuolat girdime suaugusiųjų draudimus nešokti į vandenį, neplaukti toli nuo kranto, nežaisti prie vandens.

Kaip pranešė mokymų organizatoriai, skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu atliktos visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenys rodo, kad 40 proc. gyventojų teigia esantys prasti plaukikai, dar tiek pat prisipažįsta nežinantys, ką daryti susidūrus su pavojumi vandenyje.

Apklausoje dalyvavo 1007 gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Surengė mokymus

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į skendimų problematiką ir kelti gelbėtojų kompetencijas, šeštadienį Klaipėdoje prie Melnragės molo surengti saugaus elgesio bangose mokymai. Juose gelbėti skenduolius mokėsi aštuonių institucijų atstovai.

Renginyje dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos vandens motociklų sporto federacija, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Klaipėdos gelbėtojai, vandens sportą puoselėjanti įstaiga „Spotas“ ir Airijos banglenčių sporto organizacijos „Irish Tow Surf Rescue Club“ atstovai.

Anot organizatorių, žinios apie saugų elgesį vandenyje ir bendradarbiavimas svarbus ne tik organizacijoms, bet ir gyventojams. Renginio metu mokymus, kaip teikti pirmąją pagalbą skęstančiajam, vedė Lietuvos Raudonasis Kryžius.

Gyventojai taip pat stebėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologų su tarnybiniais šunimis pasirodymą ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento edukacijas apie skenduolio paiešką.

Hidrologijos žinios – privalomos

Anot specialistų, kuo didesnis jūros bangavimas, tuo sunkiau gelbėtojams atlikti savo darbą. Nors Baltijos pakrantė neturi uolėtų atkarpų, Klaipėdos ir Šventosios uostų molai sukuria kliūtį bangoms ir srovėms. Smėlėtoje pakrantėje jos formuojasi bet kur ir nuolat kinta, o tai sukelia pavojus.

„Dirbant vandens telkiniuose, nesvarbu, ar tai būtų jūra, upės ar ežerai, svarbiausia išmanyti vandens judėjimą reljefu. Reikia suprasti, kad vanduo gali sukurti atsivėrimus, skyles ir bangas. Todėl bazinės hidrologijos žinios gelbėtojams privalomos norint suprasti, kada lipti į vandenį pavojinga, kur plaukti yra saugu ir kaip tam tikrus vandens reiškinius išnaudoti savo naudai“, – sakė ugniagesys, banglenčių sporto organizacijos „Irish Tow Surf Rescue Club“ įkūrėjas Peteris Conroy.

Užsienio ekspertas taip pat pažymi, kad kitas svarbus aspektas gelbėjant žmones – tarnybų bendradarbiavimas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ar kare rusai naudoja lietuviškus vagonus?