Visgi neatmetama, kad konfliktų tarp parlamentarų kilti dar gali, o premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad už opozicijos pateiktus projektus balsuoti nežada.
Priekaištų dar turi
Opozicijos atstovai pirmadienį po dialogo grupės susitikimo pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen sakė, kad įtraukus jų su socialiniais ir ekonominiais klausimais susijusius projektus į darbotvarkę, jie grįš posėdžiauti į plenarinių posėdžių salę.
Taip antradienį ir įvyko, tačiau tvirtinant posėdžio darbotvarkę LVŽS narys Aurelijus Veryga frakcijos vardu paprašė keturis opozicijos įtrauktus klausimus kelti į darbotvarkės viršų, ir posėdį pridėti būtent nuo jų.
„Ačiū tikrai, kad yra atsižvelgta, ir kad jie yra įtraukti į posėdžio darbotvarkę, bet dialogo grupėje mes ir kalbėjome, kad, jeigu norima kalbėtis, mes pasitikime vieni kitais, norime parodyti tą pasitikėjimą, tai manome, kad būtų prasminga, logiška nuo jų ir pradėti“, – prašė A.Veryga.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė pažymėjo, kad į opozicijos prašymus tikrai buvo atsižvelgta.
„Noriu kreiptis į gerbiamus kolegas iš opozicijos – atkreipdama dėmesį į tai, kad vakar dialogo grupėje kalbėjome apie poreikį traukti ir prašymą iš jūsų pusės įtraukti šiuos klausimus ne į vakarinę darbotvarkę, o į rytinę, į šį prašymą buvo atsižvelgta. Tuo metu turint galvoje ir tai, kad trims iš keturių šių projektų nebuvo Teisės departamento išvados, tai tikrai siūlau po kelis kartus dėl to paties prašymo nebalsuoti, nes į jį tikrai buvo atsižvelgta.
Tikiuosi, kad jūs ne tik įvertinsite mūsų konstruktyvumą, bet kad ir patys būsite konstruktyvūs – tą kviečiu daryti“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas, ekspremjeras Saulius Skvernelis visgi džiaugėsi, kad opozicijai pavyko pasiekti savo tikslą.
„Pagrindinės dvi žinios – pozicija suprato, kad be opozicijos Seimo darbas negalimas, su opozicija reikia skaitytis. Turint daugumą reikia suprasti, kad opozicija taip pat atstovauja rinkėjus, valdantieji suprato, ir tikiuosi, kad tas supratimas bus ilgalaikis ir tvarus, to geranoriškumo opozicijos atžvilgiu bus daugiau negu buvo.
Antras dalykas, manau, kad mums susitelkusiems visiems pavyko tuos socialinius ekonominius klausimus padaryti prioritetiniais. <...> Tikimės, kad bus geranoriškumas, bus leista diskutuoti Seime toliau dėl tų priemonių, kurios aktualios kiekvienam šalies gyventojui. Tai yra du svarbiausi momentai, ką mes pasiekėme, dėl to ir sugrįžome“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Opozicijos parengtame pakete yra numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis, mažesni akcizai kurui ir didesnės pensijos.
Paklausta, ar kas nors iš valdančiųjų svarsto pateikimo stadijoje balsuoti už opozicijos pateiktus projektus, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pati jų tikrai nepalaikys.
„Aš tikrai nebalsuosiu už juos pateikimo stadijoje, nes, man atrodo, tai būtų nesąžininga mano pačios pasiūlymo atžvilgiu. Mano pasiūlymas buvo diskutuoti sprendimus, kurie galbūt gali būti reikalingi rudenį, o ne a priori pateikinėti ir pritarinėti projektams, kurių kai kurie, tiesą sakant, yra net ir nederantys su tuo, dėl ko Seimas jau apsisprendė.
Seimas jau apsisprendė, kiek leidžiama augti dujų ir elektros kainoms antrą šių metų pusmetį“, – komentavo premjerė.
Reaguodamas į I.Šimonytės pasisakymą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas sakė, kad valdančiųjų ir opozicijos susitaikymas nėra tikras.
„Kelia nerimą labai daug dalykų. Visų pirma, kad tas susitaikymas pozicijos ir opozicijos išties yra butaforinis ir tai parodė darbotvarkės tvirtinimas. Kaip opozicija paprašėme, kad mūsų esminiai klausimai, kurių reikalavome visi susitarime, būtų įkelti į dienos pradžią – jie buvo paprasčiausiai atmesti.
Ir pareiškimas premjerės, kad nebus balsuojama už tuos projektus, kuriuos teikė opozicija, parodo, kad jokio sutarimo, jokio bendro darbo dabartiniai valdantieji tikrai nenori“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
Neatmeta, kad konfliktų dar bus
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė nesanti visiškai tikra, ar oponentų „demaršai“ nesikartos. Galbūt, svarsto politikė, ateityje atsidurti panašiose Seimo darbą pristabdžiusiose situacijose, neleis įkurta Dialogo grupė.
„Aš pasiūliau kolegoms iš opozicijos, kad Dialogo grupės formatą mes išlaikytume. Tais atvejais kai kyla kažkokių nesutarimų – ypač dėl atmosferos Seimo salėje – kad būtų galima jį naudoti kaip tarpinį įrankį prieš demaršus. Bet žmogiškai tikiuosi, kad tokių situacijų daugiau nesikartos“, – antradienį kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Visgi, neslėpė parlamento vadovė, sakyti, kad ateityje tokių konfliktų nebekils, ji negalėtų.
„Situacija nepasikeitė, valdančiąją koaliciją sudaro tas pats skaičius Seimo narių kaip ir kadencijos pradžioje. Opozicija gali imtis įvairių blokavimo veiksmų, bet, manau, kad tai nėra tas būdas, kuris yra efektyvus ir teisingas. Bet negaliu sakyti, kad esame 100 proc. užtikrinti, kad tai nepasikartos.
Šie sprendimai yra opozicijos rankose – tai kokiu būdu jie ketina oponuoti“, – teigė ji, pažymėdama, kad užsitęsęs valdančiųjų ir opozicijos konfliktas padarė žalą Seimo reputacijai.
„Žala Seimo įvaizdžiui yra“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Opozicija siūlo šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai gyventojams laikinai iki 2023-ųjų balandžio 30 dienos taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (vietoje 9 proc. dabar), o 9 proc. – elektrai ir dujoms (vietoje 21 proc. dabar).
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilygintų minimaliai mėnesio algai (MMA). NPD nuo birželio siekia 540 eurų, o MMA šiuo metu yra 730 eurų.
Elektros energetikos įstatymo pataisa siūloma atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą, o Akcizų įstatymo pataisomis – sumažinti akcizą degalams.
Opozicija Seimo plenarinius, komitetų ir komisijų posėdžius boikotuoja nuo birželio 8 dienos, kai valdantieji sušaukė nenumatytą posėdį, kad užbaigtų interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui procedūrą. Ministras po šio proceso liko poste.
Spręsti konfliktui Seime buvo sukurta dialogo grupė.
Pirmadienį su valdančiųjų ir opozicijos atstovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašė jų „ieškoti dialogo galimybės, neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų“, teigė šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis.
