Apsauga I. Šimonytę ir V. Čmilytę-Nielsen nuo šiol lydės ne visur: Seimas pritarė, kad jų apsaugos lygis būtų sumažintas

Seimas antradienį sutiko, kad būtų sumažinta premjerės Ingridos Šimonytės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen apsauga – nuo šiol Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) nuolat saugos tik prezidentą Gitaną Nausėdą, o V.Čmilytę-Nielsen ir I.Šimonytę tik tuomet, kai šios atliks savo pareigas.

Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen Ingrida Šimonytė<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė, Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė, Ingrida Šimonytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Remigijus Žemaitaitis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Remigijus Žemaitaitis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 28, 2022, 11:34 AM, atnaujinta Jun 28, 2022, 11:59 AM

Už šias pataisas balsavo 81 Seimo narys, prieš – 19, susilaikė 27 parlamentarai.

Tokias pataisas inicijavo pačios V.Čmilytė-Nielsen ir I.Šimonytė, kurios laikosi pozicijos, kad dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Parlamento vadovė antradienį teigė, kad Lietuvoje šiuo metu galioja viena iš daugiausiai resursų reikalaujanti vadovybės apsaugos sistema.

„Lyginant ypatingai su šiaurės šalimis, Skandinavijos šalimis. Mes drauge su ministre pirmininke, bendraudamos su kolegomis kitose šalyse, pasiūlėme, kad ši sistema būtų šiek tiek supaprastinta. <...> Mes matome, kad daugumoje ES valstybių galioja šiek tiek kitokia tvarka, ir manome, kad taip pat galėtų būti ir Lietuvoje“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, kasdienis gyvenimas dėl tokio pokyčio pasikeistų nedaug.

„Yra numatoma tik tai, kad laisvu nuo darbo laiku žmogus galėtų nebūti nuolat saugomas. <...> Jeigu būtų manoma, kad grėsmės yra didelės, tuomet ir režimas būtų atitinkamas. Kažkokių esminių pasikeitimų nebūtų, bet nueiti su vaiku į polikliniką ar nueiti pieno nusipirkti į parduotuvę po darbo valandų galima būtų ir vienam žmogui“, – aiškino parlamento vadovė.

Projektu nustatyta, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo prezidentą 24 valandas per parą, o kiti vadovybei priskiriami asmenys saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.

Taip pat numatoma, kad kilus grėsmei šių asmenų saugumui, jie gali būti saugomi ir kitu laiku. Tuo metu visų vadovų gyvenamoji vieta būtų toliau saugoma 24 valandas per parą.

Vadovybės apsaugos tarnyba tokiems pakeitimams nepritaria. Pasak tarnybos, pakeitus premjero ir Seimo pirmininko apsaugos modelį atsirastų grėsmių šių asmenų saugumui, be to, pats projektas yra neaiškus, gali kilti keblumų jį įgyvendinant praktikoje.

Klausimas sukėlė aistrų

Visgi toks sprendimas susilaukė ir aršios parlamentarų kritikos. Pirmasis nepritarimą jam išreiškė Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis, pavadinęs šią iniciatyvą „viešųjų ryšių akcija“.

„Įdomu tai, kad man teko pasidomėti Vokietijos modeliu – kada visi žavimės, kai Angela Merkel neva be apsaugos eidavo apsipirkti, o pasirodo, kad buvo kitas teisės aktas, kuriame aiškiai buvo numatoma, jog neuniformuoti pareigūnai saugodavo ir toje pačioje parduotuvėje kanclerę lydėdavo 5–7 apsaugos darbuotojai, ir jie visi būdavo civiliai.

Jūs šiandien specialiai norite uždėti vadovybės apsaugai didesnį krūvį, norite, kad būtų inspiruojama apsauga, ir aš galiu įsivaizduoti, kai Palangoje Seimo pirmininkė ir ministrė pirmininkė guli moterų pliaže, ką, apsaugos darbuotojas irgi nuogas guli?

Ar mes ieškosime nuogos pareigūnės, kuri irgi gulės, nes neva ji neatlieka savo pareigų? Galvokime, ką mes darome“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.

Tokiems pokyčiams nepritarė ir darbietis Artūras Skardžius.

„Suprantu jūsų norą kartais pasukti į kairę, kad niekas nesekiotų, tačiau dviem asmenims pritaikytą įstatymą, kurie staiga užsigeidė ir keičiamas įstatymas, kodėl taip reikia elgtis?

Juk ta pareigybė nėra amžina, netrukus gal jus ar premjerę pakeis kiti asmenys, ir vėl mes turėsime kaip kojines kaitalioti tuos įstatymus“, – sakė A.Skardžius.

O štai konservatorius Andrius Navickas pastebėjo, kad šios įstatymo pataisos atskleidė vyriškumo problemas Seime.

„Keisčiausia, kad nė vienas kitas įstatymas nesukėlė tokių liguistų vyrų fantazijų. Tai man dar kartą įrodo, kad Lietuvoje būtina priimti Stambulo konvenciją, nes su vyriškumu yra labai labai didelės problemos net ir Seime, deja“, – svarstė jis.

Premjerė I.Šimonytė savo ruožtu prašė tokių klausimų „nesupaprastinti iki mergaičių užgaidų“ lygio.

„Labai dažnai kolegos bando pateikti tai kaip kažin kokį norą, užgaidą, kaprizus, bet komentuodami tuos siūlymus labai mielai turbūt iš savo patirties savo argumentus traukia, kas čia ko galbūt nori, ką nori paslėpti, bet visiškai atsisako suvokti, kad tam tikros patirties ir tie saugomi asmenys turi, ir gali turėti pasiūlymų dėl to, kaip apsauga galėtų būti organizuojama ir optimaliau, ir pagarbiau tų pačių pareigūnų, kurie dirba šitą darbą, atžvilgiu“, – dėstė premjerė.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl politikai vis lipa ant to paties grėblio?