Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį įvertino išskirtinę parlamento sesiją, konfliktą su opozicija, gyventojų nusivylimą valdančiaisiais ir galimus pokyčius dėl tranzito į Kaliningradą.
Santykiai su opozicija
Penktadienį, jau pasibaigus Seimo pavasario sesijai, parlamentarai gali lengviau atsikvėpti – nors buvo nerimaujančių, jog dėl opozicijos boikoto sesija turės būti pratęsta, vis dėlto Seimo nariai spėjo norimus klausimus išspręsti laiku, o likusią vasarą dirbs laisvesniu režimu.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vertindama ketvirtadienį pasibaigusią sesiją, svarstė, jog ši buvo išskirtinė – ir ne dėl dviejų savaičių trukusio opozicijos boikoto.
„Ši sesija vyko karo Ukrainoje akivaizdoje, ir tai buvo pagrindinė tema nuo pirmosios pavasario sesijos dienos“, – penktadienį Seimo feisbuke surengtoje tiesioginėje transliacijoje įvertino V.Čmilytė Nielsen.
Atsakinėdama į gyventojų klausimus parlamento vadovė tikino, kad išspręsti su opozicijos atstovais kilusį konfliktą padėjo išsamūs pokalbiai. Visgi, V.Čmilytė-Nielsen neslepia, kad grįžti į Seimo plenarinių posėdžių salę jau norėjo ir pati opozicija.
„Jau po poros dienų buvo jaučiamos tokios opozicijos nuotaikos, atskirų narių, kad visgi norėjosi kuo greičiau grįžti į Seimo salę. Net neformaliai buvo prašymų paieškoti būdų, kaip greičiau juos grąžinti. Matyt, pasiryžimas buvo kuo greičiau išspręsti emocijų užaštrėjimą“, – nurodė Liberalų sąjūdžio vadovė.
V.Čmilytė-Nielsen teigė matanti ir pozityvių opozicijos demaršo aspektų: „Tai buvo proga dar kartą peržiūrėti, įvertinti, kokios yra opozicijos galimybės reikštis šioje kadencijoje, kiek įstatymų praėjo pateikimo stadiją. Rezultatai, statistika tikrai rodo, kad opozicija šioje kadencijoje, objektyviai tariant, jaučiasi pakankamai komfortiškai“.
Būsima apkalta
Tuo metu opozicijos atstovų kaltinimus, jog valdantieji „buldozeriu stumia visuomenę skaldančius įstatymo projektus“, kaip Civilinės sąjungos, mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo ar vadovo statuso V.Landsbergiui suteikimo klausimus aiškina paprastai.
„Kartais opozicija bet kurią iniciatyvą, kuriai jie nepritaria, iš karto vadina skaldančia. Kalbant apie žmogaus teisių srities iniciatyvas (...), jos svarbios tam tikroms mūsų piliečių grupėms.
Nematau pavojaus, kad jeigu viena ar kita grupė jausis patogiai, gerbiama, turės tas pačias teises, kaip dauguma, kad iš to kils kažkoks pavojus mūsų visuomenei. Manau, kad būtų atvirkščiai – būsime labiau pasitikintys savo valstybe, tvirtesni ir sėkmingesni“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar valdantieji nepabijos pyktis su opozicija, inicijuojant apkaltos procesą už piktnaudžiavimą nuteistam Seimo nariui Petrui Gražuliui, V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiuo atveju ne vieta kalbėti apie baimes.
„Yra tam tikri labai aiškūs procedūriniai veiksmai, kurių imsimės. Kada mane pasieks oficiali informacija, oficialus raštas dėl teismo sprendimo, aš su juo supažindinsiu visus Seimo narius, ir tuomet ne anksčiau kaip per savaitę turės būti parengtas nutarimas dėl apkaltos pradėjimo.
Dėl jo galutinai apsisprendžia Seimas balsavimu. Galutinis sprendimas priimamas 3 / 5 Seimo narių balsais“, – paaiškino Seimo pirmininkė.
Kaip šis procesas vyks Seimo salėje, politikė nesiėmė prognozuoti, tačiau patikino, kad apkaltos P.Gražuliui klausimas tikrai pasieks Seimo salę.
Jaučiasi nusivylę?
Nors tiek pastaroji Seimo sesija, tiek visas dabartinės daugumos kadencijos laikotarpis buvo lydimas iššūkių, V.Čmilytė-Nielsen lengvai įvardija patį įsimintiniausią įvykį būnant Seimo pirmininke.
„Neabejotinai, kelionė į Kyjivą kovo 24-ąją, kai suėjo mėnuo nuo karo pradžios. Tai buvo įsimintina galimybė, įsimintina diena, kai pamačiau, kaip gyvena šalis karo stovyje, kaip atrodo sostinė, kuri, jei ne apgulta, tai ruošiasi atakai. Ir kaip funkcionuoja parlamentas, nepaisant karo sąlygų“, – prisiminė V.Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu paklausta, ar pritaria, kad dauguma šalies gyventojų nusivylę dabartine Vyriausybe, Seimo pirmininkė svarstė, kad tikrąjį nusivylimo mastą bus galima pamatyti per būsimus rinkimus.
„Natūralu, kad kai situacija yra sudėtinga, o ji tikrai kupina įvairiausių iššūkių, žaibolaidžiu tampa valdantieji – taip ir turi būti. Tačiau ar dauguma yra ypatingai nusivylusi, manau, pamatysime per kitus rinkimus.
Dabar stengiamės priimti būtinus sprendimus, daryti, kas įmanoma, kad situacija Lietuvoje būtų kuo geresnė, kad būtų padėti geri pagrindai ir ateičiai – ne tik, kad dorotumėmės su dabarties krizėmis. O tai, kaip mums tai pavyko, įvertins žmonės per rinkimus“, – kalbėjo liberalė.
Aktualiausias klausimas
Vienas iš svarbiausių artimiausiu metu laukiančių įvykių Lietuvai – būsimas naujasis Europos Komisijos (EK) išaiškinimas dėl sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningradą draudimo.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad neturėtume gąsdintis tuo, jog Lietuva gali tapti „pereinamuoju kiemu“, jeigu EK vis dėlto nuspręstų padaryti išimtį tranzitui į Kaliningradą.
„Svarbu savęs negąsdinti tuo, kad Lietuva taptų „pereinamuoju kiemu“. Šiandien mes nekalbame apie kokias nors nuolaidas. Labai svarbu nepasiduoti propagandiniam Rusijos naratyvui, kad tai neva yra Lietuvos vienašališkai įvestos sankcijos. Taip nėra.
Tai yra bendras Europos Sąjungos sprendimas. Lietuva vienašališkai neįveda sankcijų, jų nekoreguoja ir neatšaukia“, – nurodė Seimo pirmininkė.
„Lietuva sieks, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, sankcijos šaliai agresorei, būtų kuo griežtesnės – kad stabdytų Rusijos karo mašiną, ir kad galiausiai Ukraina pasiektų pergalę“, – pridūrė ji.
