Nuotoliniu būdu į Šimtmečio konferencijos dalyvius, tarp kurių – ir premjerė Ingrida Šimonytė, prezidentas Gitanas Nausėda bei buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus kreipęsis Ukrainos parlamento vadovas dėkojo Lietuvai už tai, kad Seimas rusų veiksmus Ukrainoje pripažino genocidu, o Rusiją – teroristine valstybe.
„Kviečiame ir kitus parlamentus priimti tokį patį sprendimą. Taip pat laukiame sprendimo iš Lietuvos dėl sankcijų, kad būtų sustabdytas prekių į Kaliningradą tranzitas nuo liepos 10 dienos.
Rusija nori turėti teisę ignoruoti arba nepaisyti tarptautinės teisės ir reikalauja, kad visas kitas pasaulis laikytųsi tų taisyklių, išskyrus pati Rusija.
Jie mano, kad visi išsigąs ir pradės žaisti pagal jų taisykles. Bet mes visi esame stiprūs: ar tai būtų Lietuva, ar Ukraina, ar Jungtinės Amerikos Valstijos. Mes visi vienodai stiprūs dėl to, kad giname laisvę ir nepriklausomybę, teisę egzistuoti“, – kalbėjo R.Stefančiukas.
Ukrainos parlamento vadovo teigimu, Lietuva ne tik balsavo „už“ Ukrainos kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą, tačiau padarė viską, kas įmanoma, kad ir kitos valstybės už šį sprendimą nubalsuotų vienbalsiai.
„Galvoju ne tik apie šiandien, bet ir apie ateitį – tikiu, kad galime sustabdyti Rusijos agresorių ir apsaugoti Ukrainą ir Europą nuo tolimesnių atakų ir apšaudymų. Tikiu, kad atstatysime Ukrainą, bet ne kaip Rusijos ar Sovietų imperijos dalį, o kaip laisvą Ukrainą, integruotą į Europos Sąjungą“, – vylėsi R.Stefančiukas.
Premjerė: jei norime daugiau „geros valios ženklų“ iš Kremliaus, Ukrainai reikia daugiau sunkiosios ginkluotės
Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-mečiui paminėti skirtoje konferencijos premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, jog šiandien Europos širdyje – žiaurus agresorius, kokio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Jis siekia sunaikinti laisvę mylinčią ukrainiečių tautą, sutrypti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką ir ją pakeisti savo autoritarinio režimo įgeidžių rinkiniu.
Autoritariniai režimai galvoja, kad energetiniu šantažu ir energetine priklausomybe galima paralyžiuoti net galingiausių šalių sprendimus, kad karinga retorika paveiks demokratinių šalių politiką, kad cinišku melu ar dezinformacija galima skaldyti demokratinio pasaulio vienybę, o kai neveikia melas – tuomet galima daryti viską, kad kiltų energijos kainos.
O jei neveikia ir tai, kaip ginklą panaudoti ir maisto stygių – badą“, – kalbėjo premjerė I.Šimonytė.
„Nuo to, kaip tarptautinė bendruomenė, demokratinis pasaulis sugebės rasti priešnuodžių tokio pobūdžio atakoms, didele dalimi priklausys, kokį pasaulį paliksime ateities kartoms“, – pabrėžė ji.
Premjerės teigimu, agresorių padės nugalėti visos priemonės: diplomatija, sankcijos, bet pirmiausiai – kova mūšio lauke.
„Pamatėme, kad ukraniečių kovingumas ir Vakarų tiekiama ginkluotė padėjo Kremliui parodyti „geros valios ženklą“ ir pasitraukti iš Gyvačių salos.
Jeigu norime daugiau tokių „geros valios ženklų“ iš Kremliaus, reikia ir daugiau Vakarų sunkiosios ginkluotės, ir finansinės paramos Ukrainai“, – akcentavo premjerė.
Birželio 17–ąją įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos, kurios draudžia tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą gabenti rusiško plieno ir juodųjų metalų gaminius.
Nepaisant Lietuvos institucijų aiškinimų, jog tai nėra vienašališkas valstybės sprendimas, Kremlius reikalauja atšaukti ribojimus ir grasina Lietuvai atsakomosiomis priemonėmis.
Netrukus įsigalios draudimas gabenti ir kitą sankcionuotą Rusijos produkciją. Liepos 10 dieną įsigalios draudimas rusiškam cementui ir alkoholiui, rugpjūčio 10 dieną – angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, gruodžio 5 dieną – naftai ir jos produktams.
Tiesa, Europos Komisija (EK) šiuo metu vis dar rengia naują išaiškinimą, kaip sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą.
Šie draudimai – ketvirtojo ES sankcijų paketo rezultatas. Sankcijos Rusijai įvestos dėl jos pradėto karo prieš Ukrainą.
