Užsimena apie Rusijos įtaką Europos Sąjungos užkulisiuose: pakišta Lietuva ir spaudimas dėl tranzito

Europos Komisija (EK) persvarsto tranzito į Kaliningradą klausimą, nes Rusija Europos Sąjungos (ES) užkulisiuose sugebėjo „pakišti“ Lietuvą ir paveikti Bendrijos klerkus, kurie, savo ruožtu, daro įtaką svarbiausiems ES politikams, įsitikinęs Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.

V.Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V.Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
O. Scholzas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
O. Scholzas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Giedrius Surplys<br>V.Skaraičio nuotr.
Giedrius Surplys<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Olafas Scholzas.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Olafas Scholzas.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 11, 2022, 5:54 PM, atnaujinta Jul 30, 2022, 1:42 PM

Seimo nariai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pastebėjo, kad Lietuva atsidūrė keblioje padėtyje – siekdama Vokietijos vadovaujamos brigados šalyje, Lietuva negali garsiai kritikuoti Berlyno daromo spaudimo dėl išimties Kaliningrado tranzitui.

Sėkmingas spaudimas

Lietuvai laukiant naujojo Europos Komisija (EK) išaiškinimo dėl sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningrado sritį, spaudimą didina Berlynas – Vokietijos kancleris Olafas Scholzas reikalauja numatyti išimtį, numatančią, kad toks tranzitas galėtų vykti per Lietuvą.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas laidos metu teigė manantis, kad problema dėl Kaliningrado tranzito atsirado visai neatsitiktinai.

„Rusija padarė du dalykus: visų pirma, savo vietinei rinkai labai sėkmingai pardavė žinią, kad šias sankcijas ar beveik blokadą taiko Lietuvą. Tikiu, kad Rusijoje labai daug žmonių patikėjo, kad lietuviai – vos ne neonaciai, kurie nori blokuoti Kaliningradą. Kritikos smaigalys nukreiptas ne abstrakčiai į ES, bet konkrečiai į Lietuvą.

Antras dalykas – mano manymu, Rusija užkulisiuose pasistengė paveikti ES klerkus, kurie pradėjo daryti įtaką politiniams lyderiams ir Europos Komisijai. Esą čia ne tranzitas, nes iš vienos Rusijos dalį į kitą“, – kalbėjo E.Gentvilas.

„Lietuva pakišama per užkulisius, kuriuos Rusija, mano manymu, už pinigus arba ne, labai sėkmingai išnaudojo. Ir kilo šaršalas, ar gerai tas ketvirtas sankcijų paketas sukonstruotas“, – pridūrė jis.

Anot E.Gentvilo, Europos Sąjungos „žarnyne“ sukeltos abejonės ketvirtuoju sankcijų paketu ir pakišama Lietuva, pamirštant, kad tranzitas iš Rusijos į Kaliningradą vyksta per ES šalį – Lietuvą.

Patikimas partneris?

E.Gentvilas pripažįsta, kad Lietuva atsidūrė keblioje situacijoje, mat abejones dėl tranzito į Kaliningradą išreiškė šalies, kuri yra Lietuvos saugumo garantas, vadovas – šalyje dislokuotam NATO tarptautiniam batalionui vadovauja būtent vokiečiai.

„ES vis dar yra abejonių lauke, kuriame vis atsiranda politinių lyderių (dažniausiai atsiranda O.Scholzas), kurie sako – nepažeminkime Rusijos, išlaikykime kontaktą. Pamirštama, kad Lietuva – ir NATO, ir ES šalis. Mums toks O.Scholzo yra pasakymas yra ypatingai skaudus. (...)

Lietuvai reikalinga labai aiški Vokietijos pozicija dėl brigados kūrimo, todėl Lietuva irgi negali garsiai spjaudytis. Atsiduriame tokioje situacijoje, kad ES vienybė trupa, o Lietuva palikinėjama viena pati prieš Rusijos tranzito klausimą“, – pabrėžė Seimo narys.

Lietuvos dilemą laidos metu pastebėjo ir šešėlinis užsienio reikalų ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Giedrius Surplys.

„Visomis išgalėmis turime padėti Ukrainai, tik tiek, kad esame dilemoje – Vokietija, atrodo, yra labiausiai pasiruošusi mus ginti, kalba apie brigadą, bet tuo pačiu prie kryžiaus kalame jos kanclerį ir visą šalį dėl to, kad ji per minkštai tam tikrais klausimais pasisako.

Mano galva, su pagrindiniu draugu taip elgtis nederėtų. Kritiką išsakykime tete-a-tete, bet ar turime kariauti viešą karą su Vokietija? Tikrai nemanau, nes tai yra valstybė, nuo kurios gali labai stipriai priklausyti, ar Rusija išdrįs ką nors pabandyti Suvalkų koridoriuje“, – pabrėžė G.Surplys.

Pozicija gali keistis?

Rusija pirmadienį uždarė gamtinių dujų tiekimą Vokietijai – „Nord Stream 1“, anot Kremliaus, remontui, ir turėtų jį atidaryti už 10 dienų. Tačiau lieka klausimas, ar jis tikrai bus atidarytas, tuo pačiu – ar be rusiškų dujų likusi Vokietijos visuomenė nedarytų spaudimo šalies politikams keisti savo pozicijos Ukrainos, o ir Lietuvos, saugumo klausimais.

„Jeigu keistųsi, tai keistųsi ne tik Vokietijos pozicija – atsirastų partnerių, kurie palaikytų ekonomiškai stiprią, galingą Vokietiją, ir tada jau būtų katastrofa. Ateityje ta katastrofa būtų ir pačiai Vokietijai“, – įsitikinęs E.Gentvilas.

Anot jo, pastaruosius dešimt metų matėme didžiulį Vokietijos pragmatizmą jos santykiuose su Rusija, tas pragmatizmas matomas ir dabar.

„Vis tik, manau, kad ES ir NATO atlaikys šitas šantažo atakas iš Rusijos, sveikas protas ir savisaugos instinktas nugalės, pirmiausiai veikiant JAV kaip NATO lyderiams“, – pabrėžė liberalas.

Lietuvos klaidos

Šešėlinis užsienio reikalų ministras G.Surplys teigė, kad Lietuva turėjo pasiruošti Rusijos puolimui dėl įsigaliojusių sankcijų, tačiau to nepadarė.

„Klaida, kurią padarė užsienio reikalų ministras ir visi, kurie susiję su šiuo sprendimu, buvo nesikalbėjimas, bandymas išspręsti problemą vienašališkai patiems.

Todėl kai Rusija pradėjo garsiai skelbti apie tai, kad birželio 17-ąją įsigaliojo sankcijos, atsitiko didžiulė tragedija ir griausmai vos ne dėl Suvalkų koridoriaus užpuolimo, mūsų užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas buvo mažiausiai pasiruošęs šiai krizei“, – priminė G.Surplys.

Jo teigimu, per kelis mėnesius nuo ketvirtojo sankcijų paketo paskelbimo Lietuva turėjo pasiruošti, aiškiai identifikuoti, kad uždraustas tranzitas sudaro vieną rusų traukinį per mėnesį.

Birželio 17–ąją įsigaliojo ES sankcijos, kurios draudžia tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą gabenti rusiško plieno ir juodųjų metalų gaminius, liepos 10 dieną – draudimas rusiškam cementui ir alkoholiui. Rugpjūčio 10 dieną įsigalios draudimas angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, gruodžio 5 dieną – naftai ir jos produktams.

Nepaisant Lietuvos institucijų aiškinimų, jog tai nėra vienašališkas valstybės sprendimas, Kremlius reikalauja atšaukti ribojimus ir grasina Lietuvai atsakomosiomis priemonėmis. Reaguodama į situaciją, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų taikymo. Svarstoma, kad krovinių judėjimui tarp Rusijos ir Kaliningrado srities ES sankcijų atžvilgiu gali būti pritaikyta išimtis, tačiau tokių išimčių siekia išvengti Lietuva, per kurios teritoriją vyktų tranzitas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kada karas suskaldys Rusijos visuomenę?