„Nėra tai kažkoks netikėtas veto. Prezidentūra buvo indikavusi apie tam tikrus niuansus įstatyme, kad jie turi kitokią nuomonę“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.
„Bet gal mane labiausiai stebina siekis politiniams komitetams skirti valstybinį finansavimą. Kadangi tas finansavimo šaltinis, kaip suprantu, ganėtinai aiškiai dekrete nėra apibrėžiamas, nėra tokio aiškumo, ar iš bendro katilo, ar turi būti skiriamos papildomos lėšos, tai čia yra vienas kampas, kurį aš taip kritikuojančiai matyčiau“, – sakė A. Vyšniauskas.
Taip pat, konservatoriaus nuomone, politinių partijų nuolatinio dalyvavimo finansinis įvertinimas yra reikšmingas, tačiau to nevertėtų taikyti ir komitetams, rinkimuose dalyvavusiems vos vieną kartą.
„Kitas dalykas, kad tai, ką mes bandėme sukurti įstatyme, tai tokį aiškų atskyrimą, kad yra politinės partijos, kurios nuosekliai dalyvauja visuose rinkimuose ir už nuolatinį dalyvavimą, nuolatinį žmonių palaikymą gauna valstybės finansavimą, kadangi jos turi žmonių pasitikėjimą ir tas pasitikėjimo mandatas per visus trejus rinkimus, pagal kuriuos yra skaičiuojama dotacija, turi būti ganėtinai reikšmingas. Tai šiuo atveju rinkimų komitetams tiesiog kaip bonusas už tai, kad sudalyvavo rinkimuose – gavo du, tris ar kažkiek mandatų ir gauna dotaciją. Tai, vadinasi, ne už dalyvavimą, veiklą, ilgalaikį veikimą, o už tai, kad sudalyvavai vieną kartą, pasiekei rezultatą ir jau gauni pinigų sumą“, – komentavo A. Vyšniauskas.
„Tai tas pasiūlymas man neatrodo labai teigiamas, neatrodo labai geras, bet Seime diskutuosime apie tai, tarsimės su visomis frakcijomis ir žiūrėsime, ką daryti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad penktadienį G. Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Politinių organizacijų įstatymą. Anot šalies vadovo, priimant šį teisės aktą nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė, artėjant 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, reikšmingai didinti visuomenėje įprastą ir jau nusistovėjusį minimalų visuomeninių rinkimų komitetų steigėjų skaičių.
Prezidento nuomone, toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų įsteigimo galimybėms, kartu ir galimybėms jos nariams dalyvauti rinkimuose į politinę atstovaujamąją instituciją. Šalies vadovas pažymi, kad įstatyme įtvirtintas žymus minimalaus steigėjų skaičiaus didinimas reikšmingai apsunkina ne tik politinių komitetų steigimą, bet ir jų tęstinės veiklos galimybes.
Šalies vadovo įsitikinimu, toks teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų į vietos savivaldą bei Europos Sąjungos reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių, kurie atstovautų asmenims, turintiems skirtingą pasaulėžiūrą, ateities viziją ir politinę valią. Taip pat – neskatina pilietinės galios, pasitikėjimo atstovaujamąja demokratija, valdžios institucijomis, pačia valstybe, neužtikrina politinio pliuralizmo.
Šalies vadovas atkreipia dėmesį ir į Politinių organizacijų įstatyme esančią nuostatą, kad dauguma pareigų ir politinėms partijoms taikomų reikalavimų yra taikoma ir politiniams komitetams. Kartu, niekaip to nepagrindžiant, įtvirtinama nevienoda šių organizacijų teisių apimtis: pavyzdžiui, valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami išimtinai tik politinėms partijoms.
Siekdamas užtikrinti konstitucinių reikalavimų laikymąsi, taip pat politinių komitetų nuolatinės veiklos sąlygas ir tęstinumą, prezidentas siūlo įstatyme numatyti valstybės biudžeto lėšų skyrimą politinių komitetų veiklai finansuoti, taip sudarant sąlygas skirti pasiekimus rinkimuose atspindintį valstybės biudžeto finansavimą ne tik partijoms, bet ir politiniams komitetams.
