„Vienas iš teisės viršenybės imperatyvo principų, kad kiekviena institucija turi veikti savo kompetencijos rėmuose. Paties reglamento pataisos priklauso tai institucijai, kuri jį priėmė. Tai šiuo atveju yra Europos Sąjungos Taryba“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Žalimas.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas pažymi, kad Europos Komisija pirmiausiai atsakinga už teisės aktų, kurie priimti vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką, kontrolę ir priežiūrą, o aiškinimus gali pateikti tik kylant poreikiui.
„Komisija gali aiškinti priimtus teisės aktus, neturėtų būti, kad aiškindama teisės aktus Komisija negali formuluoti tokių taisyklių, kurių nėra reglamente. Ji gali paaiškinti, jeigu kyla dviprasmybių, neaiškumų, spragų“, – tvirtino jis.
Tuo metu išaiškinimu dėl Kaliningrado tranzito, D. Žalimo vertinimu, nustoja galioti apribojimai, numatyti įstatymų leidybos, o ne vykdymo institucijos sprendimu.
„Jeigu suprasti reglamentą, kaip iki šio išaiškinimo suprantamas, tai atsakymas yra pakankamai aiškus – draudimas vežti sąjungos teritorijoje taikomas visais atvejais, nesvarbu, koks galutinis tų prekių tikslas. Ar Kaliningradas ar eksportas“, – pažymi VDU Teisės fakulteto dekanas.
Todėl, jo požiūriu, gaires dėl Kaliningrado tranzito pateikusi Komisija paprasčiausiai formuoja naujas sankcijų taikymo taisykles, nors tai nėra jos kompetencijos klausimas.
„Mano požiūriu Komisija pažeidė tą esminę teisės aiškinimo taisyklę, kad negali formuluoti naujų taisyklių, kurių nėra aiškinamajame teisės akte, šiuo atveju reglamente. Reglamentas nedaro jokių išimčių dėl geležinkelių transporto. Reglamentas taip pat nesuteikia akivaizdaus leidimo vežti tas prekes tarp dviejų Rusijos dalių“, – tvirtino D. Žalimas.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
Tačiau sekmadienį, nepaisant Rusijos grasinimų, įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemtą situaciją regione.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, jog draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
Vis tik, šį trečiadienį EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva galės blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją galės gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
