„Gaires šiuo atveju reikėtų vertinti kaip nevykusį bandymą paaiškinti (sankcijas – ELTA), nes iš tikrųjų vietoje to, kad mums visiems taptų aiškiau, pasidarė neaiškiau. Galima suprasti, kaip daug kas dabar aiškina, jog sankcionuotas prekes galima vežti, gabenti. Galima taip ir nesuprasti, jeigu paimsime tik patį gairių tekstą ir skaitysime be žiniasklaidos antraščių ir nežiūrėsime į tai, ką komentuoja spaudos atstovai“, – penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Bartkus.
„Tokiu atveju ten nesurasime nei vieno sakinio, kuris pasakytų apie tai, kad sankcionuotas prekes, kaip geležį ir metalus ar kai kurias kitas, galima vežti bet kam ir bet kaip, taip pat ir tranzitu“, – pridūrė jis.
Advokatas aiškina, kad sankcijų režimą nustato reglamentas, kurį tvirtina Europos Sąjungos (ES) Taryba ir ji turėtų priimti sprendimą, koks jis politiškai bebūtų. Anot jo, tai turi būti teisiškai įforminta.
„Sankcijų pats režimas yra painus ir sudėtingas, bet sankcijos visada gali būti daiktams ir gali būti veiklai. Gairėse minimas paaiškinimas dėl tranzito referuoja į reglamento straipsnį, kuris draudžia Rusijos bendrovėms gabenti krovinius visur, visoje ES, nes tai yra sankcija transporto sektoriui. Yra dvi išimtys: pirmoji – pašto paslaugoms, antroji – Kaliningradui“, – sakė buvęs teisingumo ministras.
Jo tikinimu, neaiškumai bei painiava prasideda, kai Europos Komisija (EK) pasako, kad geležinkelio transportui maršrutu į Kaliningradą speciali tvarka, kokia yra numatyta transporto sektoriui, nėra taikoma.
„Ji netaikoma, bet ir negali būti taikoma, nes kelių ir geležinkelio transportas yra du skirtingi dalykai. Kadangi gabenime geležinkeliu įsitraukia „Lietuvos geležinkelių“ teikiamos paslaugos, tai net negali būti kalbos apie tokį pati režimą“, – tvirtino G. Bartkus.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
Tačiau sekmadienį, nepaisant Rusijos grasinimų, įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, jog draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
Vis tik šį trečiadienį EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva galės blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją galės gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
