Ministro teigimu, Lietuva gerbia teisės viršenybę, tad privalo vykdyti Europos Komisijos pateiktas gaires.
„Europos Komisija turi teisę aiškinti sankcijas, išleisdama tam tikrus paaiškinamuosius raštus. Pirmus aiškinamuosius raštus turėjome balandžio pabaigoje, jais remdamiesi informavome įmones ir institucijas, įmonės įvedė sankcijas. <...> EK turėjo teisę išaiškinti kitaip, patikslinti, pakeisti savo išaiškinimą – tą ji ir padarė.
Mano vertinimu, jei mes esame teisės viršenybe besivadovaujanti valstybė, kuri pritaiko sankcijas, remdamasi teisiniais išaiškinimais, ji į juos taip pat turi atsižvelgti, kai paaiškinimai pakeičiami.
Nes jei valstybė tai daro tik politiniu požiūriu, kitaip tariant, kai man patinka arba nepatinka, kas rašoma EK, reikia suprasti, kad tai yra labai prastas precedentas mūsų šaliai, kuri labai stipriai yra priklausanti nuo teisės viršenybės principo, nes mes savo interesus giname teise, lygiai taip pat kitos valstybės, kurios galbūt siektų nevykdyti vienų ar kitų sankcijų, jos lygiai taip pat, matydamos Lietuvos precedentą, galėtų politiškai vertinti, kas joms yra nepriimtina.
Dėl to aš lieku prie nuostatos, kad Lietuva turi vykdyti tai, kas yra teisiškai teisinga“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Paklaustas, ar prieš įsigaliojant sankcijoms buvo tariamasi su valstybių sostinėmis ir politikais, jis pabrėžė, kad dialogas vyksta nuolat.
„Nuolat palaikome darbinį ryšį visais svarbiausiais valstybės klausimais. Susitikimai vyksta kiekvieną savaitę – patikėkite manimi, sankcijos yra aptariamos kiekviename susitikime“, – aiškino URM vadovas.
Atsakė dėl politinės atsakomybės
Opozicijai kalbant apie politinę G.Landsbergio atsakomybę ir užsimenant apie galimą interpeliaciją dėl susidariusios situacijos, pats ministras teigia norintis sužinoti, už ką.
„Kalbant apie opozicijos pasisakymus, geriausia būtų, kad opozicija įvardytų, dėl ko. Nuo pradžios iki pabaigos skaičiau ir nerandu dėl ko. Kaip opozicija mato, koks yra valstybės interesas šiame klausime?
Ši Vyriausybė valstybės interesą mato kaip Rusijos suvaržymą įvairiais galimais būdais – įvesdami sankcijas, konsultuodamiesi su Komisija, siūlydami ribojimus. Bet lygiai taip pat antras mūsų siekis yra transatlantinės vienybės išlaikymas, nuo kurios priklauso ir mūsų, visų čia susirinkusių, saugumas“, – aiškino G.Landsbergis.
„Man atrodo, kad veiksmai, kurie buvo žengti, atstovauja tą interesą. Jeigu opozicija mato kitaip, kad tas interesas yra kitoks arba turėtų būti įgyvendinamas kitomis priemonėmis, tada reikėtų, kad tai būtų pasakyta. Kol kas to negirdžiu“, – pridūrė jis.
G.Landsbergis paprašė žurnalistų, kad jie pasiteirautų opozicijos atstovų, ko šie iš tiesų nori Kaliningrado tranzito klausimu.
„Ko jūs norite, mielieji? Kaip turi būti padaryta? Gal tada bus aiškiau, kitą kartą ir man bus paprasčiau atsakyti jums į klausimus“, – nurodė ministras.
G.Landsbergis nurodė, kad prieš dvi savaites kvietė opozicines frakcijas susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau šie atsisakė.
„Išgirdęs opozicinių frakcijų komentarus ir supratęs, kad dažnai komentuojama neturint visos informacijos, prieš dvi savaites kreipiausi į opoziciją ir paklausiau, ar galėčiau ateiti į jų frakcijas ir pristatyti informaciją. (...) Tai yra jautri informacija, klausimai, susiję su mūsų partneriais, neviešinamomis derybomis ir diskusijomis.
Labai apmaudu pripažinti, kad, deja, mano pasiūlymas didelio susidomėjimo nesusilaukė. Net išgirdau tokį komentarą, kad su įslaptinta informacija mes susipažinti nelabai turime noro“, – teigė ministras.
