Vienas tokių – europarlamentaras, Liberalų sąjūdžio narys Petras Auštrevičius, pažymintis, kad kolegų komunikacija tranzito klausimu buvo itin prasta.
Pasigedo informacijos iš partnerių
Paprašytas paaiškinti, kodėl Lietuva atsidūrė tokioje sudėtingoje situacijoje dėl Kaliningrado tranzito, P.Auštrevičius teigė ypatingos sėkmės istorijos čia tikrai nematantis, nors dalis politikų bando piešti priešingą vaizdą.
„Rusijos pusė džiaugiasi, nes Rusijos sukelta informacinė ataka prieš Lietuvą, panaudojant neteisingus terminus, apkaltinant nedaromais veiksmais, kad mes čia blokuojame Kaliningradą, sukėlė tam tikrą virpesį Komisijoje ir kai kuriose sostinėse.
Tas virpesys vėliau perėjo į tą vadinamą aiškinimąsi, derybas ir išaiškinimą, ir, mano manymu, išaiškinimas, kurį mes gavome, peržengia ir sankcijų politikos rėmus, ir tą reglamentą, kuriuo remiantis galima aiškinti. Kitaip tariant – jie aiškindamiesi „nusiaiškino“, – svarstė europarlamentaras.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipė dėmesį, kad Lietuva pati „pylė vandenį ant rusų malūno“.
„Mūsų politikai davė aiškų pagrindą rusų propagandai pulti prieš Europos Sąjungą, prieš NATO, Lietuvą, kai jie pradėjo aiškinti, kas galima, o kas – ne, vietoje to, kad pabandytų išsiaiškinti dėl tų sąlygų, kurios dabar yra paaiškintos.
Kitaip sakant, visa mūsų problema prasideda nuo pačios pradžios, kada mes turėjome pradėti įgyvendinti šias sankcijas, ir tada tie nesutarimai, kurie kilo viduje, jie davė rusų propagandai padirbėti, mes patys pylėme vandenį ant jų malūno“, – teigė R.Karbauskis.
„Mūsų politikai, kaip dabar matote, šneka truputį kitaip, nei šnekėjo prieš porą savaičių, tai čia taip lengvai tariant. Jeigu rimtai šnekant, mes eilinį kartą apsijuokėme prieš visą Europos Sąjungą ir prieš mūsų pačių žmones“, – pridūrė LVŽS lyderis.
Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tuo metu pažymėjo, kad šioje situacijoje reikia žiūrėti ir į valstybės interesus.
„Yra politikų, kurie turi galbūt skirtingą nuomonę nuo to, ką sako Seimo pirmininkė, Vyriausybės vadovė ar prezidentas, tai demokratinėje visuomenėje yra normalu, bet man atrodo, kad mes turime matyti platesnį paveikslą. Jei neturime arba negalime turėti visos smulkios informacijos dėl jos jautrumo, vykstančio karo, subtilių niuansų, kviesčiau pasitikėti tais sprendimais, kurie yra pasiūlomi šiuo atveju iš EK, ką mes girdime iš mūsų partnerių“, – aiškino TS-LKD seniūnė.
Paklaustas, ar nepasitiki premjere bei užsienio reikalų ministru, P.Auštrevičius svarstė, jog „negali kaltinti neinformuotos pusės, kad neturi informacijos“, nes jis pats iš valdančiųjų atstovų jokios informacijos negavo.
„Komunikacija buvo ypatingai prasta. Aš kalbu asmeniškai už save. Kaip Lietuvoje išrinkti europarlamentarai, su mumis niekas atskirai nekalbėjo, neinformavo“, – teigė EP narys.
Nors pirmadienį Prezidentūroje vyko aukščiausių Lietuvos politikų susitikimas, komentarų, kurie galėtų sufleruoti apie tuo metu dar būsimą Europos Komisijos išaiškinimą, nebuvo.
„Aš pasakysiu taip – čempionai nuo pjedestalo nebėga. Manau, kad reikėjo pateikti informaciją ir nelaikyti to paslaptyje. Gal buvo paskutinės valandos ar dienos tų paskutinių susitarimų, bet pilietinę visuomenę privaloma informuoti, nelaikyti juodoje nežinioje“, – tvirtino P.Auštrevičius.
Teigia, kad valdančiųjų žodžiai prieštarauja vieni kitiems
Į šią kritiką netrukus sureagavo konservatorių frakcijos seniūnė.
„Aš manau, kad nebūtinai visi viską privalo žinoti, ypač plačia apimtimi. Tai yra jautri informacija, aš irgi ne viską žinau, ir nepretenduoju, nepriekaištauju, kad kažkokių detalių nežinau.
Aš vadovaujuosi pasitikėjimu, ir suprantu, kad mūsų vienybė su mūsų partneriais, kad mums ją išlaikyti svarbu. O tos kalbos, kad Rusija laimi, tai kuo mes daugiau patys apie tai kalbėsime, tuo smagiau jie tuos žodžius ir interpretacijas naudos“, – tikino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
LVŽS lyderis R.Karbauskis savo ruožtu kalbėjo, kad valdančiųjų žodžiai prieštarauja vieni kitiems.
„Ką tik nuskambėjo konservatorių seniūnės žodžiai, kad tikriausiai Europos Sąjunga žino daugiau, jie priima sprendimus, ir tada labai keistai skamba Landsbergio žodžiai, nukreipti prieš Vokietijos kanclerį, kada jis nusivilia sprendimu ir kanclerio nuomone dėl tranzito vertinimų ir noro, kad tas tranzitas būtų leidžiamas.
Aš pasakyčiau tokiu paprastu ūkiniu pavyzdžiu: jeigu mes uždrausime alkoholio tranzitą į Kaliningrado sritį, toj apimty, kiek Kaliningrado srities gyventojai gali išgerti maksimaliai, tokiu atveju mes pakenksime Ukrainai. Mes turime norėti, kad Kaliningrado žmonės, kurie gamina ginklus, būtų prasigėrę, nesugebėtų pagaminti jų kokybiškai ir nešaudytų.
Matyt, ta logika vadovaujasi ir Europos Komisija“, – spėjo R.Karbauskis.
Visą politikų pokalbį laidoje „24/7“ per „Lietuvos ryto“ televiziją galėsite pamatyti sekmadienį 16.30 val.
