Triukšmas dėl praėjusiais metais Vilniuje atidarytos Taivaniečių atstovybės, dėl baltarusiškų trąšų gabenimo per Lietuvą, o dabar – nesusipratimai dėl Europos Sąjungos sankcionuotų rusiškų prekių tranzito į Kaliningrado sritį. Visi šie skandalai siejami su konservatorių lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio veikla.
Jau krečiant baltarusiškų trąšų skandalui ministras buvo parašęs atsistatydinimo pareiškimą. Bet postą išsaugojo, nes prisiimdama atsakomybę jį išgelbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Dabar, kilus krizei dėl tranzito per Lietuvą į Kaliningradą, G.Landsbergis iš viso buvo dingęs iš viešumos – porą savaičių atostogavo.
Lietuva su karingai nusiteikusiais mūsų valdančiaisiais priešakyje nuo birželio vidurio pradėjo stabdyti ES sankcionuotas prekes, gabenamas iš Rusijos į jos Kaliningrado sritį. Bet Maskvai sukėlus didžiulį triukšmą Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė, kad jos geležinkeliu per mūsų šalį iš Rusijos galės būti toliau gabenamos.
Taigi griežtas priemones mėginusi taikyti Lietuva atsidūrė kvailės vietoje.
Šis Briuselio sprendimas įkaitino politinę atmosferą Lietuvoje, o iš valdančiųjų stovyklos vietoj buvusių karingų šūkių pasigirdo veblenimus primenantys paaiškinimai.
Reikalauja atsakomybės
Opozicinių socialdemokratų lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad G.Landsbergiui derėtų nebesislapstyti: „Jau nebe pirmą kartą, kalbant apie Lietuvos nacionaliniams interesams svarbius sprendimus, kartojasi situacija, kai užsienio reikalų ministras nesugeba tinkamai įvertinti situacijos – veiksmai daromi nesikonsultuojant ir nederinant su mūsų strateginiais partneriais, nemodeliuojant galimų pasekmių.
Sakytum, pirma padaroma, o po to žiūrima, kas bus, kaip kas reaguos, kas ką pasakys.
G.Landsbergis ir jo vadovaujama partija pagaliau turėtų padaryti išvadas ir prisiimti atsakomybę.“
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas, Seimo narys Saulius Skvernelis taip pat mano, kad valdantieji ir užsienio reikalų ministras turėtų elgtis atsakingiau ir garbingiau: „Dabartinės situacijos galima buvo išvengti, jei būtų elgiamasi atsakingai, o ne bravūriškai.
Jeigu Lietuva, kai Briuselyje buvo svarstomos sankcijos Rusijai, būtų kėlusi klausimus ir dėl sankcijų tranzitui į Kaliningradą, tačiau ES šalys narės nebūtų su tuo sutikusios, tuomet situacija būtų buvusi visai kitokia.
Galbūt klausimas dėl sankcijų tranzitui netgi nebuvo keliamas? Mes to nežinome. Juk visuomenei klausimai nebuvo pateikti aiškiai ir suprantamai.
O dabar interpretuojama, meluojama, bandoma daryti kažkokius savarankiškus žingsnius, kaltinama dar ir EK, todėl atrodome labai nerimtai.
Šitos ir kitų audrų tikrai nebūtų buvę, jeigu mūsų šalies užsienio politika būtų buvusi atsakinga. Negana to, suteikėme Rusijai galimybes pasišaipyti iš mūsų.“
Ekspremjero vadovaujama Seimo frakcija pareikalavo kitą savaitę susitikimo su G.Landsbergiu, kad jis paaiškintų, kodėl Lietuvos diplomatija tokioje sudėtingoje situacijoje, kai Ukrainoje vyksta siaubingas Rusijos sukeltas karas, vėl pasaulio akivaizdoje patyrė skaudų pralaimėjimą.
„Nors valdantieji dažnai visus nesusipratimus dangsto komunikacijos problemomis, mano galva, daug ką lemia ne prasta komunikacija, o kompetencijos stoka.
Todėl apkalta ministrui būtų logiškas žingsnis“, – teigė S.Skvernelis.
Tiesa, kiti opozicijos atstovai abejojo, ar dabartinis Seimas balsuotų už G.Landsbergio atstatydinimą iš ministro posto, tačiau pripažino, kad pradėjus apkaltos procesą bent jau pavyktų išgirsti atsakymus į svarbius užsienio politikos klausimus.
Maskva dirbo išsijuosusi
Buvęs vyriausiasis derybininkas Lietuvai stojant į ES, dabartinis europarlamentaras liberalas Petras Auštrevičius, svarstydamas, kodėl Rusijai pavyko laimėti sau palankų EK sprendimą dėl sankcijų tranzitui į Kaliningradą, pabrėžė, kad Kremlius tam buvo metęs galingas jėgas.
„Panaudotas visas diplomatinių, lobistinių, informacinių priemonių arsenalas – sukurta politinė isterija žeriant tokias sąvokas kaip blokada, Kaliningrado srities izoliacija, nesitaikstymas su humanitarinėmis pasekmėmis.
Skambant tokiems lozungams kai kas Briuselyje ir kai kuriose Europos sostinėse sukluso. Būtų sunku paneigti, kad būta ir dvišalių susitikimų.
Neatmesčiau ir to, kad yra politikų, kurie mano, jog Kaliningradas yra tiek ypatinga sritis, kad jai reikia ir išskirtinio dėmesio. Apie tai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ne tik itin aiškiai pasisakė, bet ir suformulavo užduotis“, – kalbėjo europarlamentaras.
P.Auštrevičius neatmetė, kad O.Scholzui lankantis Vilniuje šių metų birželio pradžioje su aukščiausiais Lietuvos vadovais buvo aptartos ir tranzito į Kaliningradą per Lietuvą problemos, tačiau apie tai buvo vengiama garsiai kalbėti.
„Aš abejoju, kad O.Scholzas Vilniuje būtų kalbėjęs apie Vladivostoką.
Tikrai buvo kalbama apie Lietuvos kaimynus ir situaciją aplink mūsų šalį.
Kita vertus, politikoje yra toks dalykas kaip darbotvarkė. Kai joje yra ne vienas svarbus klausimas ir neįmanoma priimti kurio nors konkrečiai, tuomet ant svarstyklių dedami visi bandant rasti optimalų sprendimą. Juk Lietuvos ir Vokietijos santykių darbotvarkėje tikrai ne vienas klausimas. Todėl gal tai ir lėmė, kad dėl tranzito į Kaliningradą, vieną klausimą nuglaistant, kitą pašiaušiant, buvo priimtas būtent toks sprendimas.
Sprendžiant tokias problemas kaip tranzitas į Kaliningradą per Lietuvą būtina ES ir jos valstybių sostinėse turėti užnugarį ir sąjungininkų. Tačiau sąjungininkų kariauną reikia sutelkti. Tos paramos instrumentas – pritariančių, palaikančių šalių koalicija. Kad tokią koaliciją Lietuva dėl tranzito į Kaliningradą būtų turėjusi, negirdėjau.
Be to, pagal įvertinimus, kuriuos kasmet skiria Europos integracijos ekspertai, atsižvelgdami į šalių veiklos būdus, sėkmę, kuriant koalicijas Lietuva gauna labai žemus įvertinimus.
Todėl sprendžiant tokios išskirtinės svarbos problemą ir likome vieni su EK“, – kalbėjo Europos Parlamento narys.
Kai tranzito į Kaliningradą per Lietuvą problema jau buvo įkaitusi iki raudonumo, paaiškėjo, kad užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis, turintis veiklos patirties ES, jau kraunasi lagaminus išvykti iš Lietuvos, o pats ministras G.Landsbergis, premjerei I.Šimonytei neprieštaraujant, nutarė paatostogauti.
Vertindamas mūsų šalies užsienio politikos strategiją P.Auštrevičius atkreipė dėmesį į dar vieną išryškėjusią problemą – valdžios institucijų nenorą teikti informaciją: „Demokratinėje šalyje negali būti taip, kad svarbiais visuomenei klausimais būtų elgiamasi lyg ko nors bijant ar išsigandus.
Man pačiam ne kartą yra tekę girdėti žiniasklaidos atstovų aiškinimus, kad į mane kreipiamasi dėl to, kad prieš tai kalbėti atsisakė tas ar anas Lietuvos pareigūnas. Užuot aktyviai bendravus, vis dažniau pasirenkama leisti kokius nors pareiškimus ar rašinėti frazes socialiniuose tinkluose.“
Pasipylė pareiškimai
P.Auštrevičiaus įžvalgas, kaip ministras G.Landsbergis, užsienio politiką formuojantys Seimo nariai ir net prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė I.Šimonytė vengia atvirai pateikti visuomenei, kas lėmė Lietuvos pralaimėjimą dėl tranzito į Kaliningradą sankcijų, akivaizdžiai pademonstravo ketvirtadienio įvykiai.
Užsienio reikalų ministerija tik išplatino optimistinį pareiškimą dėl EK išaiškinimo.
G.Nausėda taip pat gyvai nepasirodė, tik buvo paskelbtas jo pareiškimas.
I.Šimonytė surengė spaudos konferenciją, bet jai buvo leista užduoti vos du klausimus.
„Siekdama efektyvaus sankcijų įgyvendinimo EK rengia gaires, kurios užtikrina vieningą nuostatų aiškinimą ES lygiu.
Iki šiol Lietuva vadovavosi 2022 metų balandžio mėnesį gautu EK išaiškinimu dėl sankcionuotų Rusijos prekių tranzito, kuris, Lietuvos nuomone, yra priimtiniausias.
2022 metų liepos 13 dieną EK paskelbė atnaujintą ES sankcijų išaiškinimą dėl ribojamų priemonių taikymo tranzitu per ES teritoriją gabenamoms Rusijos prekėms.
Sveikiname EK paskelbtą visišką draudimą tranzitu per ES gabenti karines, dvigubos paskirties prekes bei technologijas.
Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal pastarųjų trejų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – aiškino Užsienio reikalų ministerija.
Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė taip pat atsišaudė skambiais pareiškimais.
„Vienybė su euroatlantiniais partneriais yra svarbiausia, netgi jei ne visada iki galo patinka jų pozicija. Didžiausias įnašas į mūsų saugumą yra bendrystė su euroatlantiniais partneriais. Netgi tuomet, kai ne visada mums iki galo patinka ar įtikina jų pozicija. Vienybė ir nesusiskaldymas – didesnė vertybė. Ypač galvojant apie Kremliaus vykdomą politiką“, – tvirtino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Neatlikti namų darbai
Po EK išaiškinimo dėl tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvą traukiniai iš Rusijos galės vežti ir sankcionuotas ES prekes ne didesniais kiekiais nei per pastaruosius trejus metus.
Bet sankcionuotų prekių rusai negalės gabenti sausumos keliais.
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, dalyvavęs derybose mūsų šaliai stojant į ES, įsitikinęs, kad Lietuva iš mūšio su Rusija dėl tranzito galėjo išeiti laimėtoja, tačiau tik atlikusi nemažai namų darbų.
„Dėl norimo sprendimo reikėjo Lietuvai susitarti su ES šalimis, nepriklausomai nuo to, ko siekė Rusija ar Vokietija.
Žinoma, būtų tekę padirbėti. Tačiau jau kuris laikas elgiamės kaip maži vaikai, kieme susipešę su už save stipresniais. Tuomet bėgame ES prašyti užtarimo ir atrodome tikrai nerimtai.
Tokia užsienio politika labiau primena viešuosius ryšius siekiant bet kokia kaina atkreipti į save dėmesį. O, kaip kai kas juokauja, šiuo metu Lietuvą valdo praktikantų vyriausybė. Tik nežinia, kas tų praktikantų vadovai?
Tuo metu yra politikų, pavyzdžiui, buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurie susidariusia situacija šalyje naudojasi vėl pasirodyti viešumoje.
Taigi turime, ką turime“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Valionis.
