Ne, nieko panašaus neįvyko, nors Seime praėjusią savaitę svarstant Suomijos ir Švedijos narystės NATO protokolus parlamentaras V.Valkiūnas smogė švedams priminęs, kad jie kadaise iš Biržų išvežė patrankas.
„Kas mums yra Švedija? Tai ne tik bankai monopolininkai ar Lietuvos miškų medkirčiai. Švedai – tai tie, pasak istorikų, kurie garbina vikingus, plėšikus ir žmogžudžius“, – burnojo Seimo narys, bet Skandinavijos atstovai tų piktų žodžių, regis, neišgirdo.
Beje, Lietuvos istorijoje būta ne vieno kataklizmo, į kuriuos pirštu galėtų durti V.Valkiūnas. Laikydamasi biržiečio politiko logikos Seime svarstant investicijas į infrastruktūrą priimant Vokietijos pažadėtą NATO brigadą klaipėdietė konservatorė A.Bilotaitė turėtų prisiminti Klaipėdos krašto istoriją, kai 1933-iaisiais A.Hitlerį paskyrus Vokietijos kancleriu jame prasidėjo agresyvus pronacistinis judėjimas, o dar po šešerių metų kraštas buvo perduotas Trečiajam reichui.
O galbūt neseniai Varšuvoje besilankiusiam vilniečiui Seimo Kultūros komiteto nariui konservatoriui V.Kernagiui vertėjo priminti Lenkijos tarpukariu okupuoto Vilniaus krašto istoriją?
Gal kitam parlamentarui J.Pinskui, kilusiam iš Kuršėnų, per Seimo ir Vokietijos Bundestago ekonomikos komitetų posėdį buvo neprošal užsiminti apie bermontininkų, provokiškos orientacijos kariuomenės, siautėjimą jo gimtajame miestelyje?
Juk dar plačiau pasaulyje išgarsėtume kaip nebijanti tvarkos daryti ir net milžinei Kinijai į atlapus kibti valstybė, o santykių su kaimynais jau labiau tikrai nesugadintume.
Atsivertų Lietuvai naujos galimybės ir rinkos, atsirastų naujų partnerių, o ir investicijos į valstybę drąsuolę imtų plūsti.
Tereikėtų politikams dažniau prisiminti savo gimtojo krašto ar miestelio istoriją ir į Lietuvą tikrai ateitų klestėjimo laikai.
