Tiesa, net šalims pasirašius susitarimą, kuriuo būtų išspręsta pasaulinė maisto krizė ir daliai valstybių gresiantis badas, politologas Linas Kojala teigė, kad optimizmo, ar susitarimas virs realybe – mažai.
L.Kojala pabrėžia – jeigu Rusija iš tiesų neįsipareigos leisti grūdų eksporto, pasekmės Europai gali būti labai įvairios: nuo didžiulės migracijos bangos iki suaktyvėjusio tarptautinio terorizmo.
Nepanaiktintų Ukrainos gynybinių pajėgumų
Šeštadienį Ukrainos pietiniame Odesos mieste nugriaudėjo virtinė sprogimų, kurie sudrebino vieną svarbiausių šalies uostų, praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo siekiama užtikrinti milijonų tonų grūdų tranzitą Juodosios jūros keliais.
Dar prieš Rusijai ir Ukrainai pasirašant susitarimą, Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas L.Kojala „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė, kad net jei šalims pavyks rasti sutarimą, nėra iki galo aišku, ar Kremliaus įsipareigojimas iš tiesų virs realybe.
„Visos pusės iš esmės sutaria dėl principinių nuostatų, tiesa, tai turbūt yra tik mažytis žingsnelis į priekį, jeigu jis įvyks, nes galiausiai viskas priklausys nuo praktinio įgyvendinimo“, – pabrėžė L.Kojala.
Rusijai pradėjus invaziją, Ukrainoje susikaupė daug grūdų atsargų, kurių ukrainiečiai negali eksportuoti Juodąja jūra – vieninteliu eksporto keliu, nes okupacinės Rusijos pajėgos blokuoja Odesos uostą.
Diplomatai tikisi, kad pirmosios grūdų siuntos bus išplukdytos iki rugpjūčio vidurio – pirmąkart nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale.
„Susitarimas leistų laivams išplaukti, jaustis saugiais ir pasiekti įvairius pasaulio regionus išgabenant ukrainietiškus grūdus, tuo pačiu nepanaikinant Ukrainos gynybinių pajėgumų, susijusių su užminuotu pajūriu, kuris labai svarbus tam, kad Rusija nepasinaudotų situacija ir neužpultų Ukrainos nauju keliu“, – pabrėžė jis.
Ką laimi Rusija?
Paklaustas, kokia tokio susitarimo nauda Rusijai, politologas įvardijo net kelias priežastis – nuo įvaizdžio pasaulyje iki praktinių ekonominių sumetimų.
„Pirmiausiai Rusija nori parodyti pasauliui, kad su Kremliumi galima derėtis, kad galima pragmatiškai susitarti ir spręsti globalias problemas, kaip maisto stygius.
Tuo pačiu bandyti pakeisti bendrą naratyvą – Rusija galbūt bando pateikti, kad sankcijos yra dabartinių problemų priežastis, esą jeigu Vakarai nespaustų Rusijos, tada visi būtų laimėtojai. Ir nustumtų į šalį esminę šių iššūkių priežastį – Rusijos pradėtą karinę agresiją prieš Ukrainą“, – įvardijo jis.
L.Kojala pastebi ir Rusijos norą eksportuoti savo prekes, savo grūdus, ką padaryti tiek dėl logistinių kliūčių, tiek dėl laivų trūkumo ir įvairių draudimų Rusija negali.
„Galbūt Rusija tikisi, kad šiose srityse Europos Sąjunga pritaikys tam tikras išimtis ir iš Rusijos tam tikros prekės ir žaliavos galės būti eksportuojamos labiau negu dabar“, – teigė L.Kojala.
Rusijos prezidentas V.Putinas dar trečiadienį pareiškė, kad, siekdami atblokuoti Ukrainos grūdų eksportą, Vakarai turi sumažinti sankcijas Rusijai, įvestas reaguojant į invaziją į Ukrainą.
„Mes palengvinsime Ukrainos grūdų eksportą, tačiau darome prielaidą, kad ir visi apribojimai, susiję su galimu Rusijos grūdų eksportu, taip pat bus panaikinti“, – tąkart sakė V.Putinas.
Žiaurios pasekmės
L.Kojalos teigimu, jeigu Rusijos ir Ukrainos pasirašytas susitarimas nevirs realybe, grūdai nebus eksportuojami, įvairių grėsmių gali laukti ir pačios Europos, pavyzdžiui – išaugusios migracijos bangos ar suaktyvėjusio tarptautinio terorizmo.
„Karo žiežirbos laksto labai plačiai ir tai nėra susiję vien su Ukraina, jos kaimynyste, bet ir su gerokai platesniu pasauliniu kampu.
Iš tikrųjų tai gali turėti įvairių pasekmių – Ukraina yra viena iš svarbiausių grūdų eksportuotojų dalyje pasaulio valstybių. Tarp didžiausių pirkėjų yra Šiaurės Afrika ir Vidurio Rytai. Puikiai žinome, kad tai nėra patys stabiliausi regionai politine prasme“, – pabrėžė politologas.
L.Kojala priminė prieš dešimtmetį Šiaurės Afrikoje vykusius revoliucinius judėjimus, po kurių ne tik atsirasavo terpė įvairių teroristinių grupuočių įsigalėjimui, tačiau ir kildavo migracijos bangos.
„To turbūt labiausiai bijo Europos Sąjungos lyderiai, prisimindami 2015–2016 metus, kada migrantų iš Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų į Europą srautai staigiai išaugo. Tai buvo vienas iš ryškiausių ir didžiausių iššūkių Europos Sąjungai kaip politinei Bendrijai“, – priminė L.Kojala.
„Jeigu migracijos banga viena ar kita forma pasikartotų dabartinių aplinkybių, karo, ekonominio sulėtėjimo kontekste, tai turėtų rimtų pasekmių“, – pridūrė jis.
Atskiri, bet identiški susitarimai
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT ir Turkijos pareigūnais, kad būtų vėl atidaryti uždaryti laivybos maršrutai per Juodąją jūrą, pranešė ceremoniją stebėję naujienų agentūros AFP žurnalistais.
Kyjivo pareigūnai sakė nenorintys sudaryti jokių tiesioginių susitarimų su Rusija, prieš penkis mėnesius pasiuntusia savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas anksčiau pažadėjo, kad Kyjivo pateiks „karinį atsaką“ bet kokioms Rusijos „provokacijoms“, taip pat sakė, kad nei Maskvos laivai, nei atstovai nebus įleidžiami į Ukrainos uostus, per kuriuos būtų išplukdomi javai.
Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.
Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir kurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.
